Kaip A.Orlova dainuoja:

Aš paskutinis mamutas
Šioj įšalo žemėj
Mano iltys per trumpos
O akys - per senos.

…

Aš norėčiau numirti,
Bet mano šonai nepraleidžia kulkų
…

Toks vaizdas man asocijuojasi su dabartine media industrija.

Lietuvoje televizijos daro viską kad atitolintų 2012 metus. Nors DVB standartas jau kaip ir “gyvas” kelis metus, realiai nėra priedelių prekybos. Tik nauji televizoriai, kuriuos įperka tik koks procentas žiūrovų gali žiūrėti DVB.
Matematika labai paprasta: kuo daugiau kanalų, tuo mažesni didžiųjų televizijų reitingai. Kuo mažesni reitingai, tuo mažiau pajamų iš reklamos. Išlaikyti naują kanalą kainuoja.

Kyla dar didesnis klausimas: ar vienkryptė televizija iš viso turi ateitį (nepriklausomai nuo vaizdo kokybės ir jos gavimo būdo)?

Neseniai amerikoje pradėti testuoti interaktyvūs kabeliniai TV (reklamos) transliavimo būdai. Šią idėją aš jau prieš 7-8 metus mačiau Kopenhagoje. Tada tai buvo kiek kosmosas. Signalas ėjo iš palydovinės lekštės, interaktyvumas pasiekiamas per modemą prijungtą prie televizijos. Nuo to laiko idėjos esmė nepasikeitė, keitėsi tik technologijos.

Didžiausi kabeliai kanalai krypsta šia linkme. Testuojamos tokios platformos atneša apčiuopiamos naudos reklamos užsakovui.

TEO Gala (interaktyvioji TV) galėtų jau dabar pardavinėti interaktyvią reklamą kanale, bet atrodo kad pasiūlymų dar nėra. Ar čia techniniai niuansai (nelabai tikiu) ar nėra poreikio iš užsakovų?

Tuo tarpu, Galą turi pardavinėti visi TEO darbuotojai…

Laikraščius tauta mylį. Mistifikuotai myli. Turbūt ne veltui žmogus atsakingas už santykius su žiniasklaida yra vadinamas “atstovu SPAUDAI”. Bet vat blogietis internetas atiminėja brangius skaitytojus. Tiražai smunka, išgyventi vis darosi sunkiau. Žinot ką spaudos industrija sugalvojo? Laikraščius su video intarpais!

Set Godin pamąstė ko jis pasigestų jei nebebūtų laikraščių iš viso?

Spausdinimo mašinų (spaustuvės)? Matyt ne. Logistikos transporto? Na jų tikrai ne. Kioskų? Na ten patogiau pirkti snikerį bei nikotiną nei laikraštį. Sporto rubrikos? Internete jų yra žymiai daugiau ir geresnių. Na ir panašiai. Pasigesime politinių analitinių straipsnių (kas demokratija sergėja), bet sutikim, kad net prie mokamos spaudos lygis yra žemokas. Bėda ta, kad laikraščio kaina yra 10% žurnalistų kaštų ir 90% gamybos-logistikos-pardavimo kaštų.

Lauko reklama. Prieš keletą metų vieniem sakiau, kad stotelėse reikia dėti LCD ekranus ir transliuoti gyvą reklamą. Tai žinoma nepatiktų spausdinimo įmonėm, bet comon! Tuo metu tai nuskambėjo utopiškai, bet dabar optimistų rasčiau daugiau.
Turim pavyzdžių kaip interaktyvi reklama stenduose puikiai suveikia.

Radijas. Neseniai dalyvautoje Carat klientų dienų radijo atstovas pasakojo, kad radijo studijos - interneto tinklapio sinergija duoda puikių vaisių. Tiesa, tokių vaisių derlius dar menkas (moralinis lyderis būtų zipfm.lt).

Bilas Geitsas prieš bilenkiek dešimtmečių prognozavo, kad laimės ekranai. Ekranų supratimas per tuos dešimtmečius pakito, bet jie vis viena ekranai…

O galų gale visa tai internetas…

Pasižymėkite:

Panašūs įrašai:

1. Reklamos apimtys per krizę. Kils ar kris?
2. Progresas mobilios reklamos srityje
3. Krizė ir kūryboje?

Tags | tendencijos