Taip - Latvijoje internetas 2010 m. pirmąjį pusmetį tapo antruoju kanalu po televizijos. Apie tai praneša Latvijos reklamos asociacija:

Išlaidos reklamai Latvijoje pagal medijas. 2010 m. pirmas pusmetis

Tiesa, situacija čia šiek tiek kitokia nei vakaruose. Išlaidos reklamai ne išaugo iki tokių stebūklingų apimčių, bet išlaidos reklamai spaudoje, radijuje ar kitur krenta jau antrus metus tokiu greičiu, kad internetas tampa antruoju pagal apimtis kanalu. Štai kaip keitėsi reklamos apimtys 2010 m. pirmąjį pusmetį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus:

Išlaidų reklamai Latvijoje pokytis 2009 iur 2010 m. pirmajame pusmetyje.

Matome, kad televizija karaliauja, čia reklamos pajamos nebemažėja. Interneto ir kino reklama krenta, bet gana saikingai. O vat spaudos (Avizes - laikraščiai (lat.)) reklamos apimtys ir toliau krenta tragiškai. Tiesa sakant sunkiai jau įsivaizduoju iš ko ten laikraščiai ir žurnalai gali išgyventi…

NET duomenų apie Lietuvą man nepavyko surasti, bet GROSS reklamos apimtis galite sužinoti TNS tinklalapyje pateikiamoje prezentacijoje. Lietuvoje vaizdas nors ir nelabai linksmas, bet šiek tiek geresnis negu pas “braliukus”.

Visą latvių prezentaciją galite rasti čia>>

Marketingo atstovai pažymėjo, kad jų didžiausias prioritetas šiems metams bus aplikacijos bei socialiniai tinklai, toliau seka optimizavimas paieškoms, mobilioji sfera, tinklaraščiai, virusinės kampanijos bei internetinė reklama. Mažiausiai dėmesio bus skiriama žaidimams:

Kalbant apie tai, kas svarbiausia marketingistams ir jų klientams vertinant reklamos efektyvumą, svarbiausi nurodyti - laikas praleistas tinklalapyje, unikalūs puslapių atsivertimai bei CTR rodiklis (parodymų ir paspaudimų santykis). Labai įdomu ir gana keista, kad mažiausiai svarbu pasirodo kaina (tiek už parodymus, tiek už kažkokius kitus veiksmus):

Pačio tyrimo dokumentą sudaro apie 70 puslapių kur ne tik grafikai, bet ir nemažai straipsnių temomis apie ateinančius trendus, vystomas technologijas, “skaitmenines strategijas” ir socialinius tinklus. Trumpai pabrėžiama tai, kad dabar reklamos, pasakojimo, istorijos ir viso veiksmo centre yra vartotojas, jis kuria turinį ir jis yra svarbiausias. Ateinanti nauja skaitmeninė karta priklauso nuo mūsų - internetas dabar yra pasiekiamas bet kada ir bet kur, kas leidžia prekės ženklui palaikyti ryšį su vartotoju ne tik fiziškai, be to ir visą laiką. Internetas, išmanieji telefonai, IPTV, papildyta realybė (augmented reality) ir t.t. , visa tai leis išnaudoti tai, apie ką pastaruoju metu daug kalbama - interaktyvumas ir vartotojo įtraukimas… Tad jei kažkas nori užmesti akį į aprašomas tendencijas, visą dokumentą galima atsisiųsti iš čia.

Dar keletas grafikėlių iš tyrimo:

O mobilioji reklama įdomus dalykas tuo, kad jau dabar mobiliųjų telefonų yra daugiau nei kompiuterių (prognozuojama, kad iki 2011m. pabaigos kompiuterių skaičių aplenks ir išmaniųjų telefonų skaičius), taip pat, kad ši sritis verta dėmesio parodė ir Google praeitą savaitę įsigijęs mobilios reklamos tinklą Admob.com už 750mln. USD.

Grįžtant prie tyrimo progresas toks, kad mobiliąją reklamą išbandė 11% daugiau apklaustųjų nei 2008m. Tuo pačiu  jau daugiau nei pusė yra bandę šią reklamą (61% ), jeigu tokie skaičiai būtų ir Lietuvoje, galėtume sakyti, jog jau turime gana stiprią naują reklamos rūšį.

Maždaug penktadaliui patiko, o  nuolatinis šios reklamos būdo siūlymų teikimas klientams nepasikeitė (tą daro 17%). Beje 3% apklaustųjų tai jau yra  svarbi dalis jų verslo (palyginus, kad prieš metus toks procentas buvo 0%, tai po truputį mažais žingsniukais judama pirmyn).

Dar maždaug penktadalis išbandė,bet netęsė toliau. Kodėl? Atsakymai rodo, kad dažniausios priežastys yra kliento žinių trūkumas (turbūt dažnas požiūris į naujas reklamos formas), biudžetas (na niekam ne paslaptis, jog atėjus taip vadinamam sunkmečiui, buvo susiveržti diržai ) bei rezultatų išmatavimo trūkumas (šita dalis pasaulyje ir tikėkimės Lietuvoje, jau keičiasi į gerą ir pavyzdžiui mobilaus interneto (kai puslapius naršoma telefonu) išmatuojamumas ir galimybės vejasi stacionaraus interneto - skaitliukai, tyrimai ir pan.)

Toliau buvo pateikta 16 mobilios reklamos rūšių ir kurios iš jų geriausiai žinomos/išbandytos. Gana keista, kad reklama SMS žinutėmis tik 11-toje vietoje, kas Lietuvoje, turbūt būtų paminėtas, kaip 1-asis punktas (antroje vietoje galbūt eitų reklama mobilaus interneto tinklalapiuose ir… ties tuo baigtųsi :))
Dar įdomus dalykas, kad 2D kodus 2008 žinojo tik 22%, o šiemet jau 58%.

Grįžtant prie tų, kurie visai nebandė šios reklamos, tiesą pasakius tos pačios priežastys kartojasi nuo pat atsiradimo, apie kurias (bei kaip laikui bėgant jos sprendžiasi) išsamiau rašiau dar metų pradžioje. Pagrindinė iš jų - žinių trūkumas.

Atsimenu dar šią vasarą tų pačių IAB su PricewaterhouseCoopers (PwC) darytą tyrimą kaip paaugo mobilios reklamos (mobilaus interneto) rinka Jungtinėje Karalystėje pinigine išraiška, rezultatai buvo laaabai teigiami, tuomet lyginant 2008 ir 2007 m. augimas buvo 99,2% (50,2% visos sumos buvo skirta reklamai mobilioje paieškoje(paid-for-search advertising) bei 49,8% baneriams (mobile display advertising) mobilaus interneto tinklalapiuose, žaidimuose ir pan.). Įtakos tam turėjo išaugęs mobilaus interneto naudojimas, nauji telefonai bei švietimas iš agentūrų ir šios srities profesionalų pusės. Įdomu, kokie rezultatai bus šiemet.

Kalba eina apie gandais apaugusį ir nežinia ar iš viso būsiantį daiktą - mistinį Apple Tablet. Nežiūrint į tai dalis MAC’ų gerbėjų net nematę to daikto jau pagatavi mokėti pinigus ir daug daugiau nei tie kompiuterių vartotojai, kurie iki šiol nesinaudojo Apple kompiuteriais.

Ir čia aš bandau pritempti prie amžinos diskusijos apie tai kas svarbu reklamoje - įvaizdis ar pardavimai, banerio parodymas ar paspaudimas… “Troškulys dar ne viskas, įvaizdis yra viskas…”

Kai kas teigia, kad tai galėtų būti  Google Affiliate programos testavimas. Reklamose pateikiamas produkto pavadinimas su arba be paveikslėlio ir jo kaina konkrečioje parduotuvėje. Teigiama, kad užsakovai patys negali įvesti raktinių žodžių, o Google sistema automatiškai atrenka tinkamas prekes iš užsakovo pateikiamo duomenų srauto.

Kažkas labai panašaus į mūsuose taip populiarius “infoblokus” tik su Google galybe ir vartotojais, kurie jau ieško konkretaus produkto.

Ir atsitinka taip, kad dar labiau mažėja pardavėjo žinomumo(didumo) vertė. Laimi tas, kas gali pasiūlyti tiesiog mažesnę kainą, žinoma ir vartotojas laimi. Bet tai jau ne reklama, tai tiesiog pardavimai. O kur reklama? Peršasi mintis, kad gamintojai turėtų pamiršti visokius klikus ir grįžti prie rinkodaros pamatų - prekės ženklo žinomumo ir vartotojo noro įsigyti vieną ar kitą prekę skatinimo.

Vaizdelis YouTube apie tai, kaip policininkai “užspaudžia” merginą - ir šalia puikiai nutargetinta reklama:

Taip jau atsitinka, kad lėktuvai krenta ar leidžiasi kritinėse situacijose. Natūralu, kad tame straipsnije rašoma apie skrydžius, lėktuvus ir panašiai. Sistema tai atpažįsta ir siūlo skristi :)  O ir iš tikro - argi nustosim skraidyti dėl to, kad kažkokiam lėktuvui atsilupo sparnas:

Internetas tuo ir gražus, kad jame sunku nuslėpti teisybę. 250 žmonių paleido pilvą po vakarienės restorane , bet gyvenimas nesustoja - “ateikite pas mus dar kartą”:

Amžinos problemos su ta anglų kalba. Tas pats žodis “blast” gali turėti daug ir labai skirtingų reikšmių:

1. garsas
2. linksmybė
3. sprogimo banga
4. pūstuvas
5. pūtimas
6. sprogimas
7. šuoras

Taaaip, reklama irgi gaunasi daugiaprasmė:

Na ir dar vienas pavyzdukas, kuris būtų labai tkęs plačiai nuskambėjusioms šnipiškių istorijoms - “Burn baby, Burn…”:

Google praneša, kad artimiausiu metu tobulins savo reklamos nukreipimo sistema, kad ateityje kuo mažiau tokių nesusipratimų atsitiktų.

Kita vertus. Blogas PR’as irgi yra PR’as. Kitaip argi būtumėt sužinoję apie restorano “Olive Garden” egzistavimą… :)

• Tyrime dalyvavusių reklaminių skydelių CTR svyruoja nuo 0,06% iki 0,17%, vidurkis apie 0,1% (skaičiai labai artimi Lietuvai). Palyginimui, reklamos paieškoje CTR yra kelis kart didesnis, tačiau į paiešką žmonės eina ieškoti (ir spausti), o į įprastas svetaines (kur rodoma vaizdinė reklama) žmonės ateina skaityti.
• 80% visų paspaudimų atlieka tik 20% interneto vartotojų. Likę 80% žmonių skydelių nespaudžia, arba spaudžia ypatingai retai. Tai taip išeina, kad yra švaistomi pinigai? Anaiptol.
• Prekės ženklo paieškų kiekis išauga 50%. Net praėjus 4 savaitėms po pirmojo reklamos parodymo, paieškos sistemos atveda net 38% daugiau lankytojų, nei iki reklaminės kampanijos pradžios. Padidėja ir tiesioginis srautas (dažnas lankytojas mieliau ranka suveda baneryje matytą internetinį adresą, vietoje to, kad jį paspaustų).
• Brand’inė reklama sukelia lankytojo susidomėjima reklamuojama svetaine. Lankytojo, mačiusio reklamą, svetainėje praleistas laikas yra 55% ilgesnis nei to, kuris į svetainę atėjo nematęs reklamos. 34 prieš 22 minutes.
• Brand’ą reklamavusi el.komercijos svetainė sulaukia vidutiniškai 7% (atskirose prekių kategorijose, net iki 22%) daugiau pardavimų, nei ta, kuri reklamai nenaudojo vaizdinės reklamos (pvz.: reklamavosi tik paieškoje).

Taigi, kokios išvados?
Brand’inė reklama nemažai kainuoja ir nebūtinai iš karto pasijaučia investicijų grąža, tačiau matęs vizualinę reklamą, lankytojas labiau pasitiki prekės ženklu, tad internetinėje svetainėje praleidžia daugiau laiko, nuperka daugiau prekių, labiau įsitraukia į įvairius renginius ar akcijas.

O kad reklamą tikrai pastebėtų svetainės lankytojai, interneto tinklapių savininkams pateikiu Google komandos nupaišytą paveikslėlį, kuriame matosi labiausiai vartotojų pastebimos ir spaudžiamos reklaminių pozicijų vietos. Ryškesnės spalvos žymi labiau pastebimas reklamos pozicijas.

Klausimas tik ką įsimins šį klipą pažiūrėję žmonės:

- IE8 privataus naršymo galimybę

ar

- IE8 + vemianti moteris.

:)

Likę filmukai nėra tokie šokiruojantys. Pliusas microsoftui už drąsą

Tyrimo duomenų lentelė žemiau. Paspauskite, kad pamatytumėte didesnę. Tyrimai visada yra įdomūs, nes padeda savo patirtį patvirtinti pavyzdžiais iš realaus pasaulio :)

Tyrimo imtis nėra didelė, bet bendrai galima pamatyti tendencijas, kam ką žmonės naudoja:

• Pardavimų skatinimui ir vartotojų pritraukimui pagrinde naudojama reklama paieškos sistemose (mūsų atveju tai būtų Google), kontekstinės reklamos sistemos ir interaktyvūs reklaminiai skydeliai
• Prekės ženklo žinomumui didinti labiausiai naudojami nestandartiniai sprendimai, paprasti reklaminiai skydeliai, bendri projektai su tinklalapiais (co-site)
• Informacijai apie prekės ženklą ir vartotojų mokymui apie prekes labiausiai naudojamas rėmimas ir kontekstinė reklama.

O bendrai galima patarti - naudokite teisingą media mix’ą. Kontekstinė reklama, reklama už paspaudimus ir reklama paieškoje bus efektyvi, kai sukursite prekės ženklo žinomumą naudodami reklaminių skydelių ir rich media - tai sukurs poreikį ieškoti jūsų produkto.

1. Kas naujo: atnaujinta OS, greitesnis veikimas.
Kuo tai pasitarnaus reklamai: pagrindžiama labai paprastai - didesnis veikimo greitis, daugiau atminties reiškia daugiau atsisiuntimų, o reklamuotojams - daugiau “rich-media ads”. Mojiva atstovas (mobilios reklamos platformos tiekėjas) Krish Arvapally sako, kad nuo pristatytos naujos iPhone programinės įrangos kovo mėnesį, reklamuoti šiai auditorijai jau panoro 20% daugiau užsakovų…

2. Kas naujo: mažesnė senosios versijos kaina.
Kuo tai pasitarnaus reklamai: žinoma atpigus ankstesnei versijai daugiau žmonių turės galimybę įsigyti “smartphone’us” (liet. išmaniuosius telefonus), taigi didės šis segmentas.

3. Kas naujo: naujoji Safari interneto naršyklė turės integruotą vietos nustatymo technologiją (”The new Safari web browser will have built-in location-based technology”). Va čia jau įdomiau! Juk pastaruoju metu visi tik ir kalba apie targetinimus ir jų svarbą.
Kuo tai pasitarnaus reklamai: čia žinoma nauda mobilaus interneto reklamai. Iki šiol buvo kliaujamasi vartotojo nurodyta informacija (pašto indeksu (angl. “zip code”) ar pan.), o dabar bus galima nustatyti jo tikslią buvimo vietą, tariant, kad asmuo davė sutikimą puslapio savininkui tai daryti. Na man iš pradžių kilo klausimas, ar tikrai būtinas tas sutikimas? Juk jeigu puslapis nežino kas tai per konkretus žmogus(nes tikrai negali matyti jo telefono numerio), o tiesiog, kad šitas vartotojas sėdi Vilniuje V.Kudirkos aikštėje ir naršo internetą, kodėl jam vietoj įprastinių baneriukų neparodžius baneriuko apie tai, kad Coffee Inn’e nereali akcija dienos kavai už kelių šimtų metrų. Ar vartotojas nuo to nukenčia? Bet iš kitos pusės žinoma, jeigu pagalvoji apie tai, kad kiekvienas puslapiukas galėtų “trackinti” tavo buvimo vietą, jau nesijaustum saugiai.

4. Kas naujo: greitas, paprastas video kūrimas, redagavimas, įkėlimas (tiesiai į Youtube) ir dalinimąsis (el.paštu, MMS’ais).
Kuo tai pasitarnaus reklamai: didesnis interaktyvumas. Daugiau galimybių akcijoms, konkursams kur įtraukiamas vartotojas - nufotografuoti, nufilmuoti kažką, labai greitai tai įkelti/nusiųsti ir dalyvauti.

5. Kas naujo: “Autofill” funkcija - nebereikės kiekvieną kartą suvedinėti savo slaptažodžių, vardo, pavardės, adreso, telefono numerio ir t.t., telefonas “atsimins” šitą informaciją ir galės užpildyti automatiškai.
Kuo tai pasitarnaus reklamai: prekės ženklams norintiems išplėsti savo duomenų bazę, pritraukti naujų vartotojų ši funkcija leis peržengti ribą daug lengvesnei vartotojo registracijai.

Na kadangi iPhone “diktuoja madas” ir formuoja naujus įpročius, šitie pasvarstymai turės įtakos tolimesnėms mobilios reklamos tendencijoms. Lengvinant vartotojų gyvenimą (viskas paprasčiau, greičiau ir mažiau vargo) lengvina gyvenimą prekės ženklams ir interaktyvios reklamos galimybėms.

Šiuo metu pasaulyje iPhone telefonų yra parduota ~20mln. Žinoma, galima paklausti kiek jų yra Lietuvoje? Bandėme kažkada su kolegomis skaičiuoti, galbūt tai būtų ~10.000. Kita vertus, kad ir nedidelė, gal čia kaip tik ta reikalinga auditorija, ypač šiuo metu, kai skaičiuojami visi pinigėliai ir bandoma juos išnaudoti kuo tikslingiau.

Tobulėjančios techninės galimybės suteikia daugiau erdvės ir vaizduotės jų panaudojimui. O juk dažniausiai iPhone sukuriami patobulinimai bėgant laikui įdiegiami ir kituose telefonuose, tad tikiu kad ateityje turėsime (arba jau turime) nemažą dalį prietaisų turinčių tas pačias funkcijas.