Marketingo atstovai pažymėjo, kad jų didžiausias prioritetas šiems metams bus aplikacijos bei socialiniai tinklai, toliau seka optimizavimas paieškoms, mobilioji sfera, tinklaraščiai, virusinės kampanijos bei internetinė reklama. Mažiausiai dėmesio bus skiriama žaidimams:

Kalbant apie tai, kas svarbiausia marketingistams ir jų klientams vertinant reklamos efektyvumą, svarbiausi nurodyti - laikas praleistas tinklalapyje, unikalūs puslapių atsivertimai bei CTR rodiklis (parodymų ir paspaudimų santykis). Labai įdomu ir gana keista, kad mažiausiai svarbu pasirodo kaina (tiek už parodymus, tiek už kažkokius kitus veiksmus):

Pačio tyrimo dokumentą sudaro apie 70 puslapių kur ne tik grafikai, bet ir nemažai straipsnių temomis apie ateinančius trendus, vystomas technologijas, “skaitmenines strategijas” ir socialinius tinklus. Trumpai pabrėžiama tai, kad dabar reklamos, pasakojimo, istorijos ir viso veiksmo centre yra vartotojas, jis kuria turinį ir jis yra svarbiausias. Ateinanti nauja skaitmeninė karta priklauso nuo mūsų - internetas dabar yra pasiekiamas bet kada ir bet kur, kas leidžia prekės ženklui palaikyti ryšį su vartotoju ne tik fiziškai, be to ir visą laiką. Internetas, išmanieji telefonai, IPTV, papildyta realybė (augmented reality) ir t.t. , visa tai leis išnaudoti tai, apie ką pastaruoju metu daug kalbama - interaktyvumas ir vartotojo įtraukimas… Tad jei kažkas nori užmesti akį į aprašomas tendencijas, visą dokumentą galima atsisiųsti iš čia.

Dar keletas grafikėlių iš tyrimo:

O tiems, kurie nori lengviau vartojamo turinio - puiki The Economist videoprezentacija:

Įspūdingai atrodo ane? Pastarieji penkeri metai tragiški ir panašu, kad eilinių laikraščių jau niekas nebeišgelbės ir jų dienos suskaičiuotos.

Tuo pačiu labai įdomi Wall Street Journal situacija, kaip suprantu iš komentaro grafikėlyje, jie mokamo tinklalapio turinio prenumeratorius priskaičiuoja prie laikraščio prenumeratorių ir jų bendras skaičius nekrenta. Vartotojai už unikalų ir išskirtinį turinį sutinka mokėti pinigus ir tokio turinio kūrėjams ateitis neatrodo nei kiek bauginanti.

LYNX tęsia toliau įspūdingų reklaminių projektų galeriją. Užsukite į tinklapį ir pažiūrėkit. Bet turėkite pasiruošę kibirą kantrybės. Jos prireiks.

Pirmoji - kritęs lankytojų susidomėjimas pačia svetaine. Per praėjusius keletą mėnesių vidutinis lankytojo praleidžiamas laikas svetainėje krito nuo 20+ minučių iki 10-ies.

Sumažėjo ir bendras lankytojų skaičius (žinoma, facebook augimas prie to taip pat prisidėjo).

Antroji problema - google nenoras pratęsti $300 mln. reklamos sutarties ateinančiais metais, ir vietoje to mokėti 50 mln. Dėl šios priežasties, MySpace biudžetas susitrauktų nuo 600 mln. iki 300 mln. dolerių per metus.

Trečioji problema - 1400 darbuotojų išlaikymas, kurią jau dabar pat ėmėsi spręsti naujoji vadovybė. Vakar MySpace atleido 400 darbuotojų.
Betkokiu atveju, 1000 darbuotojų yra milžiniškas skaičius tinklapio išlaikymui. Palyginimui, hi5 socialinis tinklas, pritraukia 60 milijonų lankytojų per mėnesį, tačiau jį prižiūri tik 60 darbuotojų! Be šių problemų, dar yra daugybė “smulkmenų”, pavyzdžiui, naujas biurių pastatas, į kurį nuspręsta nepersikelti ir t.t. Tad panašu kad atleidimų ir pertvarkymų MySpace fronte dar bus ir ne vienas, o kol kas palinkėkime jiems stiprybės.

Ir toks klausimas pusiau į temą: kaip, jūsų nuomone, facebook’o stiprėjimas paveiks lietuviškuosius socialinius tinklus?

Ogi pasirodo, kad labai klaidingai galvotumėme. Bent jau kol kas YouTube nėra labai pelningas versliukas. Mano jau kelintą kartą cituojamas blogas šiandien skelbia štai tokius skaičiukus:

Tiek iPhone tiek Kindle kol kas labai nišiniai produktai. Bet savo pajamomis šios platformos jau dabar gerokai viršija monstrinį YouTube. Tai kas bus kai mobiliųjų telefonų aplikacijos bei elektroninės knygos išpopuliarės? Štai kur paslėpti pinigai.

Gal mūsų blogą skaito Alma Litera ar kitos didelės leidyklos atstovai? Gal padarom versliuką :) ?

Ir dar viena išvada iš šio grafikėlio. Toli gražu ne reklama internete yra perspektyviausias verslas. Ir reklama toli gražu ne vienintelis būdas internetiniams projektams užsidirbti pinigus.

Šviežias bandymas Zack Johnson gyvenimo teatras.

Mintis tokia: vieną rytą Zack atsikelia ir vietoje vyriškumo ten randa moterišką tą. Na ir, žinoma, 16os metų jaunuoliui tai ne menkas šokas….
Jokios reklamos (Tampax’ų), jokio brandinimo. Tiesa, video kokybė yra per gera realiam gyvenimui.

“It’s a learning lab out on the net,” said a P&G spokesman, who characterized the push as “just playing around with some different ideas. You can tell it’s not very heavily branded at all.”

Dabar pažiūrėkim kiek dėmesio sulaukė projektas. Komentarai po įrašais - 1-20… Youtube peržiūrų nuo 1 iki 7 tūkstančių. Skaičiai katastrofiškai maži net Lietuvos “viralams”.

Jei tokį projektą užsuktų vietinis gamintojas ir būtų panašūs skaičiai… matau jo veido išraišką.

“It was inexpensive for us to do this one little effort and kind of get a feel for how much pickup it gets, if it goes viral or if it doesn’t” sakė P&G atstovas.

Dažną atvejį netinka “socialinius” projektus kiekybiškai vertinti pagal senų medijų kurpalių.

Jei visgi galvojate apie projektų “atsipirkimą” pasinaudokite “Dragon search” socialinių projektų ROI kalkuliatoriumi.

Pats straipsnis apie Amerikos rinką ir apie tai, ko galima tikėtis ten po 5 - 10 metų. Pateikiu straipsnio interpretaciją ir jokiu būdu neteigiu, kad televizija sugrius jau rytoj. Jokiu būdu, televizija Lietuvoje, tokia, kokią ją turime šiandien, dar gyvuos ilgai - kokius 10 ar 15 metų…

Šiandien televizijos kanalai gyvena puikius laikus - pardavimai auga, pelnai dideli. Interneto spaudimas dar nejaučiamas, situacija panaši į tą, kokioje prieš penkerius metus gyveno laikraščiai. TV atstovai jokiu būdu nesutiks jei juos pavadinsime dinozaurais, jie investuoja į modernias skaitmenines technologijas, tyrimai teigia, kad vartotojai pastebi reklamas netgi persukinėdami įrašytas programas. Nėra jokio realaus pakaitalo vaizdo reklamai, TV žiūrėjimo laikas jei ir neauga, tai dramatiškai nekrenta. Viskas atrodo neblogai.

Bet televizija greitu metu susidurs su ta pačia problema su kuria susiduria laikraščiai. Kol kas internetu televizijų pasiekiama auditorija yra nedidelė ir natūralu, kad tame kanale generuojamos pajamos yra mažos lyginant su visomis televizijos pajamomis. Bet augant TV programų vartojimui internete pajamos, kurias generuoja interneto kanalai, nebegalės išlaikyti milžiniškų TV kanalų struktūrų. Nes internete nepavyks uždirbti tiek pat kiek įprasta uždirbti ofline.

Panagrinėkime kuo riamiasi šiandieninis (20 amžiaus antros pusės) TV verslo modelis:

• namie nėra daugiau ką veikti, papraščiausia ir linksmiausia įsijungti TV
• video turinį žiūrėti galima tik per televizorių ir niekaip kitaip
• reklamos užsakovai norėdami papasakoti savo video istoriją neturi kito pasirinkimo - tik TV
• antžeminė, kabelinė ar pastaruoju metu palydovinė televizija - pasirinkimas ribotas
• kiekvienoje rinkoje labai ribotas skaičius įmonių turi galimybę transliuoti TV programas. Dažniai - natūralus ir ribotas resursas, ir tie kas juos valdo įgauna nerealią vertę ir jėgą.

O dabar žiūrėkime kas vyksta:

• namuose atsiranda daugiau paprastų ir linksmų pramogų: internetas, kompiuteriniai žaidimai, DVD, socialiniai tinklai…
• atsiranda naujos galimybės gauti TV turinį: Hulu, YouTube, iTunes, Netfix, BBC iplayer… (mūsų rinkoje dauguma neprieinami kol kas…)
• su naujais kanalais atsiranda ir naujos galimybės pasiekti vartotojus su video reklama (bet reklamos kaina dažnu atveju žemesnė nei tradiciniuose kanaluose)
• daugiau pasirinkimų norint pasiekti turinį: telekomai, kabelinių tinklų kompanijos, greitu laiku mobiliųjų tinklų operatoriai
• gerokai mažiau apribojimų kiekvienoje rinkoje. Turėdamas interneto ryšį gali beveik bet kokį turinį gauti bet kurioje pasaulio vietoje. Ir ne tik į kompiuterį, į televizorių taip pat.

Kol kas TV verslas ginasi naudodamas savo jėgą ir įtaką. Įvairiausios licencijos, kurios suteikia galimybę transliuoti tik ribotame regione, tiesioginių transliacijų ribojimas internete (nes televizijos moka daugiau), brangūs mokesčiai už kabelinę TV ir dar papildomi absurdiški mokesčiai už papildomus programų paketus, kurių didžiosios dalies mums nereikia. Ir dar daug panašių dalykų…

Visas šitas burbulas sprogs. Nes dabartinė sistema remiasi tuo, kad televizijos turi tam tikrą monopolį vietinėse rinkose. Bet su spartaus interneto paplitimu šitas modelis žlugs. Kam mokėti už 5 ar 50 ar net už 500 programų kai turėdamas internetą gali bet kada gauti bet kurią programą. Tiesiogiai transliuojamą ar įrašytą, kompiuteryje, televizoriuje ar mobiliajame telefone. Nebereiks nieko įrašinėti į DVR, tiesiog paimi storą vamzdį (internetą) jungi jį prie dėžės (kompiuterio ar televizoriaus) ir žiūri. Nereikia mokėti kabelinės televizijos kanalui už visas nereikalingas programas, moki tik už tai ką žiūri ir kiek žiūri.

Neabejotinai, kad viskas juda šia kryptimi, tik klausimas kada tai pasieks mus. Šiandien susiinstaliavau ZeeVee.com grotuvą Zinc. Tam, kad žiūrėti CNN žinias man nebereikia kabelinės televizijos tarpininkavimo. Kaip ir dar visą eilę kanalų galiu žiūrėti internetu tiek per kompiuterį tiek prijungti televizorių. Mūsų name įvedinėja šviesolaidinį internetą, įsivaizduokite kokios galimybės man atsivers tada :)

Kaip visi šie pasikeitimai įtakos šiandieninius TV verslo dalyvius:

• geri turinio kūrėjai. Gyvens dar geriau negu iki šiol. LOST, Sopranos norėsime žiūrėti visi :)
• prasto turinio kūrėjai. Prapuls, taip jiems ir reikia
• kabelinės televizijos. Jei sugebės tapti tais storais vamzdžiais - išgyvens. Bet mes jiems nebemokėsime už tarpininkavimą, turinį galėsime pirkti tiesiogiai iš kūrėjų
• telekomai - išliks dideliais vamzdžiais
• mobilieji telekomai - jų vamzdžiai turės pastorėti :)
• visi vamzdžių turėtojai stipriai konkuruos ir mažins kainas. Viskas ko mums iš jų ir tereikia - greito ir pigaus interneto
• televizijos, kurios ruošia naujienas, geras sporto, pramogų programas išgyvens, bet bendraus tiesiogiai su vartotojais, o ne per kabelines televizijas ar palydovus (nebebus tokių nesamonių, kad būdamas TEO/GALA klientu negaliu matyti krepšinio varžybų, kurias transliuoja VIASAT)
• atsiras keletas gudrių turinio agregatorių, tokių kaip YouTube, kurie sukurs funkcionalius portalus, agreguos daug turinio ir pateiks jį vartotojams. Pasidarys iš to gražaus pinigėlio…

Šis straipsnis buvo apie milžinišką anglakalbę Amerikos rinką. Situacija mažose, vietinėmis kalbomis apsaugotose rinkose, bus kiek kitokia. Pokyčiai čia ateis šiek tiek lėčiau, bet ateis neišvengiamai. Būdamas milijonieriumi nebeinvestuočiau į tradicinę televiziją. Jų dienos suskaičiuotos, geriau pirkčiau daug šviesolaidinio kabelio ir tampyčiau jį nuo vienų durų iki kitų :)

Televizija, kaip turinys, nemirs, bet būdas, kuriuo tas turinys pasiekia vartotojus keisis iš esmės. Keisis ir tai, kokiu būdu vartotojus pasiekia reklama.

Vietoje http://www.facebook.com/profile.php?id=123456798 galėsime turėti aiškų http://www.facebook.com/aurimas.lapinskas ar panašiai. Tai palengvins su nuorodomis į Facebooką bei paieškų sistemos jus ras lengviau.
(jei baisu - galima apriboti paieškas)

Tas pats galios ir įmonėm. Jei nenorite nustebti, kad kažkas “pasiskolino” jūsų ženklo vardą saviems tikslams apsaugokite jį čia.

Nesvarbu ar jūs aktyvūs ar ne Veidoknygėje, apsisaugoti visada paranku…