AT&T wireless išleido $8.08 milijono reklamuodama naująjį iPhone 4.
Apollo Group (Fynikso universitetas), išleido $6.67 milijono.
Expedia (užsienietiškas Greitai.lt atitikmuo) išleido $5.95 milijono.
Amazon išleido $5.85 milijono.
eBay - $4.25 milijono.
BP išleido $3.59 milijono, supirkdama visus raktažodžius, susijusius su naftos išsiliejimu. Prieš porą mėnesių Google reklamai jie skyrė tik $57,000.
Hotels.com išleido $3.3 milijono.
JC Penny (parduotuvių tinklas Amerikoje) išleido $2.46 milijono.
Living Social, tobulesnis Groupon’o variantas, išleido $2.29 milijono.
ADT Security (namų apsaugos sistemos) išleido $2.19 milijono.
Yellowpages.com išleido $1.2 milijono.
Apple išleido mažiau nei 1 milijoną dolerių.
GM, Disney, Kodak ir BMW išleido po mažiau nei $500,000.

Įdomumo dėlei reikia paminėti, jog Top10 Google reklamos užsakovų išleidžia tik 5% visų Google reklamai skiriamų pinigų Amerikoje. Kitaip sakant, long-tail’as Google’ui yra labai svarbus.

Deja neturime duomenų, kiek pinigų išleidžia didžiausi Lietuvos užsakovai, bet remiantis ekspertų nuomone, ši suma neturėtų viršyti 10 milijonų lietuviškų pinigų per metus. Jei turite tikslesnių duomenų, mielai prašome jais pasidalinti komentaruose

Kaip tik apie kelis tyrimus rašo ir eMarketer.com straipsnyje apie vartotojų apsipirkinėjimo įpročius naudojant mobiliuosius telefonus ir įdomu, kaip jų patirtis leis toliau klostytis šiai komercijos sričiai. Nors išmaniųjų telefonų pardavimai ir jų paplitimas auga, jų savininkai  dažniausiai yra labiau pasiturintys vartotojai, todėl prekių ženklams taip ir knieti  pasiekti būtent juos. Ir neveltui - pagal apklausos rezultatus kuo vartotojas turtingesnis - tuo dažniau naudojasi  pirkimu telefonu (ar pirkimais internete apskritai).

Ką perka šie žmonės savo telefonuose? Turtingieji, labai panašiai kaip ir kiti pirkėjai naudodami savo telefonus dažniausiai perka  kino/renginių bilietus, techniką ir elektroninius prietaisus. O štai labai turtingi vartotojai renkasi daug brangesnius  pirkinius – dizainerių rankines, batus, papuošalus ir automobilių prekes. (norėdami pamatyti didesnius paveikslėlius spustelkite ant jų)

Matyt neveltui ir Calvin Klein pasuko link mobiliųjų vartotojų, cituoju Media House įrašą jų Facebook kanale: „Įdomus sprendimas. Calvin Klein naujoje kampanijoje “Get It Uncensored” naudojamas QR kodas vietoje saldžių modelių… :)“

Kitas įdomus ir šiek tiek keistas pavyzdys, stiliaus žurnalo „Marie Clair“ taip pavadinkim „mobilaus apsipirkinėjimo kampanija“ rugsėjo numeryje . Kampanijos esmė ta, kad galima įsigyti žurnale aprašomas prekes (kaip kad Michael Kors, Giorgio Armani, Laura Mercier, Seven Jeans and Max Studios)  tokiu būdu -  nufotografuoti puslapį su norima preke, nusiųsti nuotrauką nurodytu el.paštu ar tel.numeriu. Tuomet naudojant specialią vaizdų atpažinimo programą, iškart į mobilųjį telefoną atsiunčiama nuoroda, kur galima iškart įsigyti norimą prekę. Idėja gera  – pasitelkiant mobilias technologijas skatinti pirkimus ir iš tokių ne interaktyvių kanalų kaip spauda :) Bet įgyvendinimas, galėtų būti ir paprastesnis (pvz., tiesiog nusiųsti sms su prekės ID, nevargstant jį fotografuojant, ar panaudoti QR kodus)

Grįžtant prie apklausos rezultatų- kam vartotojai naudoja savo telefonus apsipirkinėdami (tiek parduotuvėje, tiek internete, tiek mobiliame internete)? Pasitarimas su kitu asmeniu ar produkto informacijos paieška „on the go“ (aprašymai, kainų ir pasiūlymų palyginimai) tai yra veiksmai būdingi daugumai apsipirkinėjančių mobiliųjų vartotojų, bet turtingesnieji tą daro rečiau.
Įdomu tai, kad daug turtingesni vartotojai dažniau siunčiasi ir naudojasi tam tikrų prekės ženklų  aplikacijomis skirtomis jų telefonams ir registruojasi gauti jų reklaminius pranešimus. O dar įdomiau tai, kad beveik dvigubai ir trigubai atitinkamai išsiskiria veiksmai socialinėje medijoje – ypač turtingi vartotojai daug dažniau paskelbia savo nuomonę apie produktą/paslaugą Facebook ar Twitter  puslapiuose. Taigi, tikėtina, kad būtent jų nuomonė ir patirtis gali įtakoti  mobiliosios komercijos vystymąsi ir ateitį.

Mobilioji komercija šiandien

Skaitant šiuos tyrimus negalima nuneigti, kad visa tai atsiranda plintant ir populiarėjant mobiliesiems puslapiams (ar aplikacijoms) skirtų išmaniųjų telefonų (iPhone, Android ir kt.) vartotojams, kurie palengvina apsipirkinėjimą.  El. prekybos lyderio eBay generalinis direktorius John Donahoe yra sakęs, kad jų strategijoje mobilieji vartotojai yra labai svarbi dalis. Jų aplikacija skirta iPhone telefonams buvo atsisiųsta daugiau nei 10mln. kartų ir 2009 m pirkimai per mobilias platformas sudarė 600 mln. $ (dėl 75% iš jų „kalti“ iPhone vartotojai). eBay vadovas prognozavo, kad šiais metais per mobilias aplikacijas bus sugeneruotos 1,5 mlrd. – 2mlrd. $ apyvartos.

Kito el.komercijos milžino Amazon.com vadovas Jeff Bezos skelbia, kad jų pardavimai per mobiliasias platformas per pastaruosius 12 mėn.  sudarė 1 mlrd. $  Taigi prognozuojama, kad mobiliosios komercijos sąraše Amazon greičiausia stos į antrąją vietą po eBay.

Išties eBay  ir Amazon pėdomis užsienyje šiuo metu eina nemažai el.komercija užsiimančių parduotuvių – kuriamos mobilios aplikacijos, mobilieji puslapiai leidžiantys apsipirkinėti, rasti kainų/produktų palyginimus tiesiai telefone ir pan. Na, kol Lietuvoje dar tik po truputį bando įsivažiuoti ir populiarėti el.komercija, panašių strategijų mūsų rinkai turbūt teks irgi palaukti. Ir išmaniųjų telefonų skaičius pas mus kol kas tesiekia kelis procentus, kita vertus  - o gal kaip tik ir verta orientuotis, kad ir į nedidelį segmentą, bet daugiau techniškai išprususį ir galima nujausti – pasiturintį? Įdomu, kaip toliau vystysis mobilioji komercija (ar ji bus neatsiejama el.prekybos dalis) ir kiek įtakos mobiliosios reklamos augimą.

Marketingo atstovai pažymėjo, kad jų didžiausias prioritetas šiems metams bus aplikacijos bei socialiniai tinklai, toliau seka optimizavimas paieškoms, mobilioji sfera, tinklaraščiai, virusinės kampanijos bei internetinė reklama. Mažiausiai dėmesio bus skiriama žaidimams:

Kalbant apie tai, kas svarbiausia marketingistams ir jų klientams vertinant reklamos efektyvumą, svarbiausi nurodyti - laikas praleistas tinklalapyje, unikalūs puslapių atsivertimai bei CTR rodiklis (parodymų ir paspaudimų santykis). Labai įdomu ir gana keista, kad mažiausiai svarbu pasirodo kaina (tiek už parodymus, tiek už kažkokius kitus veiksmus):

Pačio tyrimo dokumentą sudaro apie 70 puslapių kur ne tik grafikai, bet ir nemažai straipsnių temomis apie ateinančius trendus, vystomas technologijas, “skaitmenines strategijas” ir socialinius tinklus. Trumpai pabrėžiama tai, kad dabar reklamos, pasakojimo, istorijos ir viso veiksmo centre yra vartotojas, jis kuria turinį ir jis yra svarbiausias. Ateinanti nauja skaitmeninė karta priklauso nuo mūsų - internetas dabar yra pasiekiamas bet kada ir bet kur, kas leidžia prekės ženklui palaikyti ryšį su vartotoju ne tik fiziškai, be to ir visą laiką. Internetas, išmanieji telefonai, IPTV, papildyta realybė (augmented reality) ir t.t. , visa tai leis išnaudoti tai, apie ką pastaruoju metu daug kalbama - interaktyvumas ir vartotojo įtraukimas… Tad jei kažkas nori užmesti akį į aprašomas tendencijas, visą dokumentą galima atsisiųsti iš čia.

Dar keletas grafikėlių iš tyrimo:

O tiems, kurie nori lengviau vartojamo turinio - puiki The Economist videoprezentacija:

Įspūdingai atrodo ane? Pastarieji penkeri metai tragiški ir panašu, kad eilinių laikraščių jau niekas nebeišgelbės ir jų dienos suskaičiuotos.

Tuo pačiu labai įdomi Wall Street Journal situacija, kaip suprantu iš komentaro grafikėlyje, jie mokamo tinklalapio turinio prenumeratorius priskaičiuoja prie laikraščio prenumeratorių ir jų bendras skaičius nekrenta. Vartotojai už unikalų ir išskirtinį turinį sutinka mokėti pinigus ir tokio turinio kūrėjams ateitis neatrodo nei kiek bauginanti.

LYNX tęsia toliau įspūdingų reklaminių projektų galeriją. Užsukite į tinklapį ir pažiūrėkit. Bet turėkite pasiruošę kibirą kantrybės. Jos prireiks.

Pirmoji - kritęs lankytojų susidomėjimas pačia svetaine. Per praėjusius keletą mėnesių vidutinis lankytojo praleidžiamas laikas svetainėje krito nuo 20+ minučių iki 10-ies.

Sumažėjo ir bendras lankytojų skaičius (žinoma, facebook augimas prie to taip pat prisidėjo).

Antroji problema - google nenoras pratęsti $300 mln. reklamos sutarties ateinančiais metais, ir vietoje to mokėti 50 mln. Dėl šios priežasties, MySpace biudžetas susitrauktų nuo 600 mln. iki 300 mln. dolerių per metus.

Trečioji problema - 1400 darbuotojų išlaikymas, kurią jau dabar pat ėmėsi spręsti naujoji vadovybė. Vakar MySpace atleido 400 darbuotojų.
Betkokiu atveju, 1000 darbuotojų yra milžiniškas skaičius tinklapio išlaikymui. Palyginimui, hi5 socialinis tinklas, pritraukia 60 milijonų lankytojų per mėnesį, tačiau jį prižiūri tik 60 darbuotojų! Be šių problemų, dar yra daugybė “smulkmenų”, pavyzdžiui, naujas biurių pastatas, į kurį nuspręsta nepersikelti ir t.t. Tad panašu kad atleidimų ir pertvarkymų MySpace fronte dar bus ir ne vienas, o kol kas palinkėkime jiems stiprybės.

Ir toks klausimas pusiau į temą: kaip, jūsų nuomone, facebook’o stiprėjimas paveiks lietuviškuosius socialinius tinklus?

Ogi pasirodo, kad labai klaidingai galvotumėme. Bent jau kol kas YouTube nėra labai pelningas versliukas. Mano jau kelintą kartą cituojamas blogas šiandien skelbia štai tokius skaičiukus:

Tiek iPhone tiek Kindle kol kas labai nišiniai produktai. Bet savo pajamomis šios platformos jau dabar gerokai viršija monstrinį YouTube. Tai kas bus kai mobiliųjų telefonų aplikacijos bei elektroninės knygos išpopuliarės? Štai kur paslėpti pinigai.

Gal mūsų blogą skaito Alma Litera ar kitos didelės leidyklos atstovai? Gal padarom versliuką :) ?

Ir dar viena išvada iš šio grafikėlio. Toli gražu ne reklama internete yra perspektyviausias verslas. Ir reklama toli gražu ne vienintelis būdas internetiniams projektams užsidirbti pinigus.

Šviežias bandymas Zack Johnson gyvenimo teatras.

Mintis tokia: vieną rytą Zack atsikelia ir vietoje vyriškumo ten randa moterišką tą. Na ir, žinoma, 16os metų jaunuoliui tai ne menkas šokas….
Jokios reklamos (Tampax’ų), jokio brandinimo. Tiesa, video kokybė yra per gera realiam gyvenimui.

“It’s a learning lab out on the net,” said a P&G spokesman, who characterized the push as “just playing around with some different ideas. You can tell it’s not very heavily branded at all.”

Dabar pažiūrėkim kiek dėmesio sulaukė projektas. Komentarai po įrašais - 1-20… Youtube peržiūrų nuo 1 iki 7 tūkstančių. Skaičiai katastrofiškai maži net Lietuvos “viralams”.

Jei tokį projektą užsuktų vietinis gamintojas ir būtų panašūs skaičiai… matau jo veido išraišką.

“It was inexpensive for us to do this one little effort and kind of get a feel for how much pickup it gets, if it goes viral or if it doesn’t” sakė P&G atstovas.

Dažną atvejį netinka “socialinius” projektus kiekybiškai vertinti pagal senų medijų kurpalių.

Jei visgi galvojate apie projektų “atsipirkimą” pasinaudokite “Dragon search” socialinių projektų ROI kalkuliatoriumi.