Tyrimas detaliai nagrinėja situaciją apie populiariausius tinklalapius, vartotojų elgseną, jų demografiją kiekvienoje valstybėje atskirai. Pateikiami ekspertų komentarai apie portalų tendencijas ir reklamos rinkos situaciją.

Štai keletas apibendrinančių grafikėlių iš kurių gerai matosi kur esame mes:

Vertinant interneto vartotojų skaičių esame stiprūs vidutiniokai. O atsižvelgiant į gana sparčią pastarųjų metų augimo dinamiką tai čia galima įžvelgti ir dar geresnes perspektyvas.

Pagal plačiajuosčio interneto naudojimą (nežinau kas jis toks ir kaip tą reikalą skaičiuoja) bent jau CRE regione atrodome neprastai, nors nuo Vakarų Europos atsiliekame stiprokai.

O vat pagal pinigus, kurie skiriami reklamai internete atrodome gerokai prastai. Nors papuolame į vidutiniokų grupę, bet nuo pažangiausių CRE šalių atsiliekame vos ne dvigubai.

Jei norite daugiau informacijos parsisiųskite pilną tyrimą.

Pirmąjį pranešimą skaitė Artūras Kokoškinas iš Media House, kuris pristatė tyrimą apie spaudos vartojimo tendencijas Lietuvoje. Kiek aš supratau tuos puikius grafikus, tai tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje vis dar perka laikraščius. Ir iki praėjusių metų tas vartojimas iš esmės nemažėjo. O tiksliau - persiskirstė. Žmonės skaito mažiau laikraščių daugiau žurnalų. Kai kurių laikraščių (Lietuvos rytas, 15 min) skaitomumas krenta, o kai kurių (vakaro žinios) gal net ir auga. Tiesa laikraščius ženkliai mažiau skaito jauni, miesto gyventojai. Labai įdomūs skaičiai buvo apie skirtingų tikslinių grupių medijų vartojimą. Jauniems žmonėms internetas jau tapo pagrindiniu kanalu, čia jie praleidžia daugiau laiko nei klausydami radiją ar žiūrėdami TV. Vyresniems, žinoma, atvirkščiai.

Aš gi savo pranešimą pradėjau nuo filmuotos medžiagos, kurioje apie šią problemą pasisako tikri ekspertai:

Pačiu savo pranešimu norėjau šiek tiek pažvelgti į artimą ateitį - kaip medijų situacija keičiasi labiau internizuotuose kraštuose ir kada panašios situacijos galime tikėtis pas mus. Šiek tiek paanalizavau, kaip keičiasi naujienų vartojimas internete per pastaruosius 5 metus. Akivaizdu, kad tiek Lietuvos Ryto tiek 15min skaitytojai kraustosi į internetą ir būtent šie naujienų portalai padarė didžiausią pažangą pastaruoju metu ir atsiėmė rinkos dalį iš lyderio:

Pats “Pecha-Kucha” formatas keistas ir įdomus. 20 skaidrių, kurių kiekviena trunka 20 sekundžių. Iš pradžių maniau, kad nieko neįmanoma sutalpinti. Pradėjus dėlioti pradėjo atrodyti, kad nėra ką rodyti, nes bet ko nepapasakosi, turi pasitenkinti labai trumpu komentaru. O pirmą kartą rodydamas prezentaciją kolegoms vos neuždusau :).

Kaip pasisekė pranešimas tegų vertina konferencijos dalyviai.

Prezentaciją įdedu:

Čia, turbūt, reikalingas “disclaimeris” - Adnet jau antrus metus yra pagrindinis konferencijos rėmėjas.

Internet Exploreris labai greitai praradinėja savo dalį. Nuo ~80% proc. 2007 Ią ketvirtį iki 52% dabar. Firefox’as ją valgo - nuo 14 iki 37% atitinkamai.
Firefox 3.x versijos naršyklė individualiai yra jau pirmoje vietoje.

Windows operacinė sistema nė kiek nepraranda dalies, netgi truputi kyla. MAC’os tėra tik 0,5%. Net ramiau pasidarė… Nes aplink tik makintošai ir makintošai. Blogine buvo smagu žiūrėti kad didžioji dauguma nugarėlių su obuoliukais.

O vat mobilaus interneto naršymui labai aiškiai dominuoja Apple iPhone ir iPod’ai.
Tai manau dar susiję ir su tuo, kad Iphone turėtojai turi nelimituotą interneto kiekį.
Nokia per du metus prarado dominuojančią poziciją. Gal kiek pasitaisys reikalai su N97, jei operatoriai planus gerus padarys?

Lenkijoje Nokia sugebėjo atsilaikyti prieš Apple.
O Latvijoje Ericsson’as prie porą metų turėjo net ~60% naršančiųjų rinkos. Dabar - 4.

Lietuvoje paieškos vykdomos per vieną portalą - Google. 98% laikosi seniai ir nežada mažėti.
Net Estijoje Neti prieš metus prarado lyderio pozicijas ir sparčiai krenta.

Darydami reklamą flash technologija prisiminkit, kad dar 20 procentų naudotojų neturi 10os versijos Flash grotuvo. Rekomenduojam naudoti 8ą, kad nebūtų nesusipratimų. Bet vis viena apie 3-4 proc naudotojų nematys reklamos.

Ketvirtadalis užsieniečių naršančių po Lietuvos interneto portalus - iš Anglijos. Lenkijoje padėtis su emigrantais - panaši. Latvijoje 16% iš Anglijos, o 13…. iš Lietuvos!

Source: Gemius SA, gemiusTraffic. See more at: www.ranking.lt.

Pats straipsnis apie Amerikos rinką ir apie tai, ko galima tikėtis ten po 5 - 10 metų. Pateikiu straipsnio interpretaciją ir jokiu būdu neteigiu, kad televizija sugrius jau rytoj. Jokiu būdu, televizija Lietuvoje, tokia, kokią ją turime šiandien, dar gyvuos ilgai - kokius 10 ar 15 metų…

Šiandien televizijos kanalai gyvena puikius laikus - pardavimai auga, pelnai dideli. Interneto spaudimas dar nejaučiamas, situacija panaši į tą, kokioje prieš penkerius metus gyveno laikraščiai. TV atstovai jokiu būdu nesutiks jei juos pavadinsime dinozaurais, jie investuoja į modernias skaitmenines technologijas, tyrimai teigia, kad vartotojai pastebi reklamas netgi persukinėdami įrašytas programas. Nėra jokio realaus pakaitalo vaizdo reklamai, TV žiūrėjimo laikas jei ir neauga, tai dramatiškai nekrenta. Viskas atrodo neblogai.

Bet televizija greitu metu susidurs su ta pačia problema su kuria susiduria laikraščiai. Kol kas internetu televizijų pasiekiama auditorija yra nedidelė ir natūralu, kad tame kanale generuojamos pajamos yra mažos lyginant su visomis televizijos pajamomis. Bet augant TV programų vartojimui internete pajamos, kurias generuoja interneto kanalai, nebegalės išlaikyti milžiniškų TV kanalų struktūrų. Nes internete nepavyks uždirbti tiek pat kiek įprasta uždirbti ofline.

Panagrinėkime kuo riamiasi šiandieninis (20 amžiaus antros pusės) TV verslo modelis:

• namie nėra daugiau ką veikti, papraščiausia ir linksmiausia įsijungti TV
• video turinį žiūrėti galima tik per televizorių ir niekaip kitaip
• reklamos užsakovai norėdami papasakoti savo video istoriją neturi kito pasirinkimo - tik TV
• antžeminė, kabelinė ar pastaruoju metu palydovinė televizija - pasirinkimas ribotas
• kiekvienoje rinkoje labai ribotas skaičius įmonių turi galimybę transliuoti TV programas. Dažniai - natūralus ir ribotas resursas, ir tie kas juos valdo įgauna nerealią vertę ir jėgą.

O dabar žiūrėkime kas vyksta:

• namuose atsiranda daugiau paprastų ir linksmų pramogų: internetas, kompiuteriniai žaidimai, DVD, socialiniai tinklai…
• atsiranda naujos galimybės gauti TV turinį: Hulu, YouTube, iTunes, Netfix, BBC iplayer… (mūsų rinkoje dauguma neprieinami kol kas…)
• su naujais kanalais atsiranda ir naujos galimybės pasiekti vartotojus su video reklama (bet reklamos kaina dažnu atveju žemesnė nei tradiciniuose kanaluose)
• daugiau pasirinkimų norint pasiekti turinį: telekomai, kabelinių tinklų kompanijos, greitu laiku mobiliųjų tinklų operatoriai
• gerokai mažiau apribojimų kiekvienoje rinkoje. Turėdamas interneto ryšį gali beveik bet kokį turinį gauti bet kurioje pasaulio vietoje. Ir ne tik į kompiuterį, į televizorių taip pat.

Kol kas TV verslas ginasi naudodamas savo jėgą ir įtaką. Įvairiausios licencijos, kurios suteikia galimybę transliuoti tik ribotame regione, tiesioginių transliacijų ribojimas internete (nes televizijos moka daugiau), brangūs mokesčiai už kabelinę TV ir dar papildomi absurdiški mokesčiai už papildomus programų paketus, kurių didžiosios dalies mums nereikia. Ir dar daug panašių dalykų…

Visas šitas burbulas sprogs. Nes dabartinė sistema remiasi tuo, kad televizijos turi tam tikrą monopolį vietinėse rinkose. Bet su spartaus interneto paplitimu šitas modelis žlugs. Kam mokėti už 5 ar 50 ar net už 500 programų kai turėdamas internetą gali bet kada gauti bet kurią programą. Tiesiogiai transliuojamą ar įrašytą, kompiuteryje, televizoriuje ar mobiliajame telefone. Nebereiks nieko įrašinėti į DVR, tiesiog paimi storą vamzdį (internetą) jungi jį prie dėžės (kompiuterio ar televizoriaus) ir žiūri. Nereikia mokėti kabelinės televizijos kanalui už visas nereikalingas programas, moki tik už tai ką žiūri ir kiek žiūri.

Neabejotinai, kad viskas juda šia kryptimi, tik klausimas kada tai pasieks mus. Šiandien susiinstaliavau ZeeVee.com grotuvą Zinc. Tam, kad žiūrėti CNN žinias man nebereikia kabelinės televizijos tarpininkavimo. Kaip ir dar visą eilę kanalų galiu žiūrėti internetu tiek per kompiuterį tiek prijungti televizorių. Mūsų name įvedinėja šviesolaidinį internetą, įsivaizduokite kokios galimybės man atsivers tada :)

Kaip visi šie pasikeitimai įtakos šiandieninius TV verslo dalyvius:

• geri turinio kūrėjai. Gyvens dar geriau negu iki šiol. LOST, Sopranos norėsime žiūrėti visi :)
• prasto turinio kūrėjai. Prapuls, taip jiems ir reikia
• kabelinės televizijos. Jei sugebės tapti tais storais vamzdžiais - išgyvens. Bet mes jiems nebemokėsime už tarpininkavimą, turinį galėsime pirkti tiesiogiai iš kūrėjų
• telekomai - išliks dideliais vamzdžiais
• mobilieji telekomai - jų vamzdžiai turės pastorėti :)
• visi vamzdžių turėtojai stipriai konkuruos ir mažins kainas. Viskas ko mums iš jų ir tereikia - greito ir pigaus interneto
• televizijos, kurios ruošia naujienas, geras sporto, pramogų programas išgyvens, bet bendraus tiesiogiai su vartotojais, o ne per kabelines televizijas ar palydovus (nebebus tokių nesamonių, kad būdamas TEO/GALA klientu negaliu matyti krepšinio varžybų, kurias transliuoja VIASAT)
• atsiras keletas gudrių turinio agregatorių, tokių kaip YouTube, kurie sukurs funkcionalius portalus, agreguos daug turinio ir pateiks jį vartotojams. Pasidarys iš to gražaus pinigėlio…

Šis straipsnis buvo apie milžinišką anglakalbę Amerikos rinką. Situacija mažose, vietinėmis kalbomis apsaugotose rinkose, bus kiek kitokia. Pokyčiai čia ateis šiek tiek lėčiau, bet ateis neišvengiamai. Būdamas milijonieriumi nebeinvestuočiau į tradicinę televiziją. Jų dienos suskaičiuotos, geriau pirkčiau daug šviesolaidinio kabelio ir tampyčiau jį nuo vienų durų iki kitų :)

Televizija, kaip turinys, nemirs, bet būdas, kuriuo tas turinys pasiekia vartotojus keisis iš esmės. Keisis ir tai, kokiu būdu vartotojus pasiekia reklama.

Ten rasite skaičius apie tai, kad mieste interneto vartojimas didesnis nei kaime, bet artimiausiu metu pirkti kompiuterius ir prisijungti prie interneto žada daugiau kaimiečių bei mažų miestelių gyventojų. Dar visokių skaičių ten yra, bet man įdomiausi pasirodė šie:

Bent jau aš pirmą kartą matau oficialius duomenis kuriuose to paties tyrimo metu buvo lyginamas skirtingų medijų naudojimas. Labai gaila, kad neturime čia skaičių apie televiziją, bet interneto palyginimas su spauda yra triuškinamas.

Kaime internetas naudojamas 4 kartus, o mieste net 7 kartus intensyviau nei laikraščiai ar žurnalai. Tai reiškia, kad ir reklama, kuri talpinama internete, turi tikimybę būti pamatyta 4-7 kartus labiau nei spaudoje.

Oi eilinį kartą nenorėčiau būti laikraščio reklaminio ploto pardavėju, oi nenorėčiau…

Taigi apie krizę. Turbūt daugelis su manimi sutiks, kad lietuviškąjį reklamos festivalį Adrenaliną ištiko visiška krizė. Milžiniška, kūrybiška Lietuvos reklamos industrija, kurioje per metus sukasi daugiau nei 542 milijonų pinigų nesugeba padaryti vienos padorios šventės per metus. Ta industrija man panaši į sukriošusį senuką, kuriam jau nieko nereikia ir niekas nerūpi. Va taip liūdnokai viskas atrodė:

Nuotrauka Ross Mag

Jei pinigus prilyginsime amžiui tai internetas net 18 kartų jaunesnis (2008 m. čia reklamai išleista tik 30 mln. Lt), pampersų gal jau nebenešioja, bet dar visiškai vaikas. Pažiūrėkit kaip vakar tas vaikas atrodė:

Daugiau nuotraukų

Apie 1300 dalyvių, kalba žmonės iš Apple, Google, Microsoft ir visas būrys ne mažiau įdomių vietinių pranešėjų. Deja, bet manau, kad ir Loginui krizė, bet ta krizė šiek tiek kitokia nei pirmoji, čia nujaučiu krizę todėl, kad ateinančiais metais gali nebepavykti padaryti geriau… nelabai yra kur.

Apie patį renginį.

Organizacija. Vėl beveik ideali (neskaitant to, kad buvo stipriai nulūžęs internetas. VDNET ir HP turėtų kažkaip kompensuoti patirtus nepatogumus :), viskas vyko vos ne minutiniu tikslumu. Žinodami dabartinę finansinę situaciją į kai kurias pastabas (pvz. dėl prasto įgarsinimo paralelinėje salėje) galime tikrai nekreipti dėmesio.

Kaina. Sunkiai suprantu tuos burbeklius, kurie burba, kad 50 Lt yra daug. Jie, turbūt, neturi nei menkiausio supratimo kiek kainuoja kitos konferencijos. Paskaitykite kiek kainuos įėjimas į panašaus pobūdžio konferenciją E-virusas, kuri planuojama šių metų rudeniui (690 Lt) . Palyginkite kokie pranešėjai bus ten ir ką gavote čia tik už 50 Lt. O tada dar pasidomėkite kiek panašios konferencijos kainuoja kad ir kaimyninėje Lenkijoje…

Pranešėjai. Kaip visada būna geresnių ir blogesnių. Steve Chazin - ir pranešimas geras ir pranešėjas puikus. Kaip bendrauja su publika, kaip bando įsiteikti vietinei auditorijai ir žinoma nepamiršta pasireklamuoti. Džiugas - man vienas iš labiausiai patikusių pranešimų. Šou buvo nepakankamai, bet įžvalgos tikrai puikios. Artūras Olšauskas - puiki pranešimo tema, mano kolega sėdėdamas šalimais visas spirgėjo žadėdamas, kad jau tikrai pradės bloginti (Linai???), o dar ir mūsų blogą pareklamavo :). Šarūnas - nežinau ar visi užfiksavo viso pranešimo leitmotyvą - CoffeeInn’ui puikiai pavyksta marketingas socialiniuose tinkluose tik todėl, kad tuo dega įmonės bosai. O konsultantas jiems gali tik padėti spręsti iškylančias problemas. Dirbtinai čia efekto nepasieksi. Darius - seniau ne visada suprasdavau ką jis kalba, bet kuo toliau tuo jo klausyti įdomiau. Dariau, manau, kad tu vienas geriausių šokėjų ir trikojų šunų specialistų interneto konferencijų scenose. Nežinojau, kad Justinas yra ne tik blogeris/programeris, bet dar ir poetas/skaitovas. Gaila, kad nepamačiau Pauliaus pranešimo, nes atsiliepimai labai geri, nemačiau ir kontraversiško Vlado pasisakymo bei labai stiprios Donskio pabaigos.

Formatas. Šiais metais pasijautė konferencijos transformacija iš neformalaus blogerių susirinkimo (kokiais buvo LBK ir Blogin) į platesnes temas apie internetą apimančią konferenciją. Kai kurie blogeriai pasigedo neformalaus bendravimo ir intymesnės aplinkos. Nėra tai nei gerai nei blogai, bet ateinančiais metais organizatoriams yra apie ką pagalvoti - gal galima rasti tokį formatą, kuris patenkintų visas puses, o gal verta rengti net du renginius? Arnoldai, tik nesugalvok spausti stabdžius, jei bus visai prastai tai mano pažadas tebegalioja :).

Pinigai. Nežinau kurie ten rėmėjai nusipelnė labiausiai, bet didelis ačius nuolatiniam partneriui Omnitel. Pasigedau p. Maikštėno per YouTube. Galėjo pratęsti gražią tradiciją.

Apdovanojimai. Sveikinimai laimėtojams ir ypač Račui ir sveikasvaikas.lt.

Blakė. Reikia pripažinti, kad moderavimas būtų nepakenkęs, bet pramoga buvo puiki. Kartais komentarus lentoje (kaip ir komentarus po straipsniu, kaip pastebėjo Džiugas) skaityti buvo įdomiau negu klausytis pranešėjo. Kitas dalykas, kurį pastebėjau lygindamas praėjusių metų konferenciją su šia. Beveik niekas neberašė reportažų bloguose konferencijos metu. Tiesioginė transliacija vyko mikroblogų pagalba, o tik grįžę namo ar jau kitą dieną visi puolė rašyti platesnius vertinimus bloguose.

Iki susitikimo #Login2010

Silicon Alley Insider skelbia naujus duomenis apie Amerikos laikraščių reklamos pajamas. Vaizdelis liūdnokas:

Naujausius Amerikos Laikraščių Asociacijos duomenis analizuojantys blogai detalizuoja kaip gi dingsta tie pinigai:

• Print ad sales declined 29.7% to $5.9 billion
• Online sales down 13.4% to $696.3 million
• Classifieds down 42.3% to $1.5 billion
• Ad sales collapse 16.6% to $37.8 billion in 2008. The worst decline ever.
• 2009 revenues will likely come in lower than $30 billion, less than they did in 1987
• Employment advertising shrank 67.4% to $205.4 million
• Real Estate down 45.6% to $336.9 million
• Auto down 43.4% to $332.8 million
• National campaigns down 25.9% to $1.1 billion
• Retail down 23.7% to $3.3 billion
• “Other” down 16.5% to $587.7 million

Kaip matome didžiausias kritimas (net 42,3%) klasifikuotų skelbimų sektoriuje. Būtent tame sektoriuje, kuriame internetas demonstruoja didžiausią pranašumą prieš laikraščius. Akivaizdu, kad ir krizė įtakoja situaciją nes reklamos pajamos krenta ir internetiniuose projektuose, bet kritimas čia daugiau nei dvigubai mažesnis negu spausdintinės reklamos sektoriuje.

Manau, kad labai panašius grafikus analizuoja ir Lietuvos laikraštininkai tik niekas nepateikia apibendrintos statistikos. Ir tuose lietuviškuose grafikuose blogioausia yra tai, kad kritimas kol kas matosi ne dėl to, kad Internetas perima ženklius reklamos srautus, o dėl to, kad sunkmetis. Tikiu, kad internetas dar tik ateina (šiemet gal nelabai dar ateis, o ir šeip Lietuva nuo Amerikos atsilieka ne mažiau kaip metus-du) ir su dideliu liūdesiu prognozuoju, kad ir sunkmečiui pasibaigus laikraštininkų situacija nebepasitaisys. NAUJIENOZAURAI MIRŠTA.

Bet čia į galvą šauna dar viena mintis. Kaip gi bus su tuo laikraštininkų turiniu? Ar jiems pavyks jį apmokestinti internete? Visada manydavau, kad ne. Bet pradedu tuo abejoti. Kadangi blogai darosi visiems laikraščiams iš karto, tai gali atsitikti, kad jie visi beveik vienu metu apmokestins ir naujienas internete. Tiesiog nebeturės kitos išeities. Tokiu atveju vartotojams nebebus iš ko rinktis ir jie privalės mokėti už turinį. Bet visada atsiras koks nors išsišokėlis, kuris duos nemokamai, dar labiau išaugs pilietinės žiniasklaidos reikšmė. Oi nebus lengva tiems laikraštininkams….

Gal ir pavyks apmokestinti labai kokybišką turinį. O kaip bus Lietuvoje? Ar randate dabartiniuose laikraščiuose tokio turinio, už kurį vertėtų mokėti pinigus? Aš tokio nematau, jau kuris laikas laikraščių neperku ir puikiausiai be jų gyvanu, nors esu labai didelis naujienų vartotojas.

O vat šiandien viename estiškame bloge radau, kad ir estų vyriausybė irgi jau Twitteryje. Einu ir ką gi aš matau - lėtieji estai mus aplenkė ir mūsų vyriausybė truputuką apsimelavo.

Pirmas estų įrašas gegužės 19 dieną:

Pirmasis lietuvių įrašas gegužės 20 dieną:

Teisybės dėlei reikia paminėti, kad estų aktyvumas tuo beveik ir pasibaigė, o mūsų vyriausybė tiek Twitteryje tiek Veidaknygėje dirba gana aktyviai. Sėkmės jiems.