TOP 20 – ukas, pasiekiamumas (real users):

Vykstanti arši konkurencija tarp naujienų tinklalapių kartais verčia imtis įvairių priemonių pritraukti ir sudominti savo turiniu naujus vartotojus. Kokiomis priemonėmis pritraukiami nauji vartotojai neaptarinėsiu, bet pasinaudojus GAudience duomenimis pažiūrėsime, kaip sekasi pritraukti naujus lankytojus naujienų portalams. Tam, kad būtų įdomiau prie unikalių lankytojų skaičiaus dinamikos įtraukiau ir kokybinį rodiklį – vidutinis per mėnesį  vartotojo praleistas laikas tinklalapyje.

Unikalus lankytojai vs. Vidutinis vartotojo praleistas laikas tinklalapyje:

Taip pat svarbus kokybinis rodiklis, nusakantis vartotojų lojalumą yra vidutinis vartotojo apsilankymų skaičius per mėnesi. Svarbu, kad šis rodiklis augtu kartu su unikalių lankytojų skaičiumi, tokiu būdu efektyviai išnaudojant priemones ir galbūt kaštus augančiam lankomumui generuoti. Žemiau pateiktame grafike galima matyti tinklalapių lankytojų „lojalumo lygį“.

Unikalūs lankytojai vs. Vidutinis apsilankymų skaičius:

Naujienos iš TOP 20 – uko puslapių atvertimo fronto.

TOP 20-ukas, puslapių atvertimai:

Nagrinėjant daugiausiai vartotojų apsilankymų per mėnesį sulaukiančius tinklalapius TOP 20 – uke visai nenuostabu matyti net šešis socialinius tinklalapius. Vartotojai ištroškę skaitalų, todėl didžiąją dalį sudaro informaciniai tinklalapiai.

Top 20 pagal vidutinį vartotojų apsilankymu skaičių tinklalapyje:

Į Top 10-uką pagal auditorijos augimą pateko tinklalapiai, pagal savo turinį atitinkantys sezoniškumą ir aktualius sporto renginius. Iš bendro konteksto išsiskiria tik vanile.lt :) ?

TOP 10 pagal auditorijos augimą:

Laukiame pirmojo vasaros mėnesio rezultatų!

Marketingo atstovai pažymėjo, kad jų didžiausias prioritetas šiems metams bus aplikacijos bei socialiniai tinklai, toliau seka optimizavimas paieškoms, mobilioji sfera, tinklaraščiai, virusinės kampanijos bei internetinė reklama. Mažiausiai dėmesio bus skiriama žaidimams:

Kalbant apie tai, kas svarbiausia marketingistams ir jų klientams vertinant reklamos efektyvumą, svarbiausi nurodyti - laikas praleistas tinklalapyje, unikalūs puslapių atsivertimai bei CTR rodiklis (parodymų ir paspaudimų santykis). Labai įdomu ir gana keista, kad mažiausiai svarbu pasirodo kaina (tiek už parodymus, tiek už kažkokius kitus veiksmus):

Pačio tyrimo dokumentą sudaro apie 70 puslapių kur ne tik grafikai, bet ir nemažai straipsnių temomis apie ateinančius trendus, vystomas technologijas, “skaitmenines strategijas” ir socialinius tinklus. Trumpai pabrėžiama tai, kad dabar reklamos, pasakojimo, istorijos ir viso veiksmo centre yra vartotojas, jis kuria turinį ir jis yra svarbiausias. Ateinanti nauja skaitmeninė karta priklauso nuo mūsų - internetas dabar yra pasiekiamas bet kada ir bet kur, kas leidžia prekės ženklui palaikyti ryšį su vartotoju ne tik fiziškai, be to ir visą laiką. Internetas, išmanieji telefonai, IPTV, papildyta realybė (augmented reality) ir t.t. , visa tai leis išnaudoti tai, apie ką pastaruoju metu daug kalbama - interaktyvumas ir vartotojo įtraukimas… Tad jei kažkas nori užmesti akį į aprašomas tendencijas, visą dokumentą galima atsisiųsti iš čia.

Dar keletas grafikėlių iš tyrimo:

(TalkTalk nuotrauka)

Kalbu apie Spotify - paslaugą, leidžiančią nemokamai klausytis mėgstamų dainų betkur (kur yra Internetas), dalintis jomis su draugais, o pastaruoju metu - ir parsisiųsti jas į savo kompiuterį.
Kaip skelbia The Telegraph, Spotify generuojama pinigų suma jau tenkina didžiąsias įrašų kompanijas, o štai didžiausia pasaulyje Universal Music Group paskelbė, kad tarp visų skatimeninių partnerių, pagal pinigų srautus Spotify užima 4-ąją vietą. Sakyčiau, ne taip ir blogai internetinei paslaugai, kuri iš principo yra nemokama (ir iki šiol dar oficialiai neveikianti JAV). Žinoma, vartotojas gali savanoriškai mokėti mėnesinį arba metinį mokestį, už kurį jam nebus rodoma ir grojama reklama, taip pat nemaža pajamų dalis surenkama iš dainų pardavimų (gimtojoje Švedijoje Spotify per 5 gyvavimo mėnesius aplenkė iTunes). Nors tokių mokančių vartotojų skaičius neviršija 10%, o tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija jis yra dar mažesnis, tačiau tai yra kelis kartus daugiau nei įprasta kitoms panašioms paslaugoms - Napster, Pandora ir pan.
Dėl ko tiksliai žmonės mieliau pinigus atiduoda Spotify aš pasakyti negaliu. Būčiau linkęs manyti, kad dėl kokybės - muzikos, programos veikimo, skaidrumo (jokių paslėptų mokesčių ar apribojimų), greičio. Aš pats vis ruošiuosi susimokėti 99 eurus kaip padėką programos kūrėjams už tikrai gerą paslaugą. Na, ir  kad nereikėtų kas 2 savaites taikyti Karolio bloge aprašytų technologijų :)
Kol Spotify karaliauja Europoje, JAV dar tik derinama jos paleidimo data. Panašu, kad suderinus visus teisinius dalykus, Spotify gali tapti visame pasaulyje žinoma ir naudojama paslauga, o ilgainiui užmarštin nustumti muzikos grotuvus (Winamp, iTunes), kadangi jų praktiškai nebereikės :)
Gaila tik, kad apie oficialų Spotify atėjimą į Lietuvą niekur net nėra užsimenama..

Tyrimas detaliai nagrinėja situaciją apie populiariausius tinklalapius, vartotojų elgseną, jų demografiją kiekvienoje valstybėje atskirai. Pateikiami ekspertų komentarai apie portalų tendencijas ir reklamos rinkos situaciją.

Štai keletas apibendrinančių grafikėlių iš kurių gerai matosi kur esame mes:

Vertinant interneto vartotojų skaičių esame stiprūs vidutiniokai. O atsižvelgiant į gana sparčią pastarųjų metų augimo dinamiką tai čia galima įžvelgti ir dar geresnes perspektyvas.

Pagal plačiajuosčio interneto naudojimą (nežinau kas jis toks ir kaip tą reikalą skaičiuoja) bent jau CRE regione atrodome neprastai, nors nuo Vakarų Europos atsiliekame stiprokai.

O vat pagal pinigus, kurie skiriami reklamai internete atrodome gerokai prastai. Nors papuolame į vidutiniokų grupę, bet nuo pažangiausių CRE šalių atsiliekame vos ne dvigubai.

Jei norite daugiau informacijos parsisiųskite pilną tyrimą.

2. Internetas yra antras pagal efektyvumą, sako Microsoft Advertising

Research Report, 11.11.09
Online is the second most efficient medium, returning £3.44 in revenue for every £1 invested online for the UK retail industry. It is more efficient than TV, which has an ROI of just £2.15.
The study used Econometric modelling, measuring how drivers can impact the performance of a brand though high-confidence statistical techniques.
(Microsoft advertising)

3. Times teigia, kad spauda yra dvigubai efektyvesnė už TV

Print advertising is more than twice as effective as television advertising for large retailers, according to new data seen by The Times.
Every £1 spent on print advertisements yields £5 in revenue, compared with £2.15 for television and £3.44 for online advertising, a study of 26 leading UK retailers found.

Times prideda:
“Print is very good for targeting specific audiences and getting eyeballs on key products,” said Joel Dawson, head of online marketing at Boots. “But the smarter businesses are integrating digital advertising into the planning process.”

Ir dar:
Tess Alps, chief executive of Thinkbox, a television marketing body, said the Microsoft data was inconsistent with much bigger studies.
(The Times)

Vienas tyrimas, o tiek skirtingų minčių.
Žinoma,
Apiereklamą.lt propaguoja interneto reklamą, tai kitų medijų nė nemini.
Microsoft advertising pardavinėja interneto reklamą, tai net nemini tos “geriausios medijos”.
The Times nori kad spauda laimėtų, tai aiškiai parašo kad ji yra dvigubai geriau nei TV.

Tik TV lieka visų nuskriausta. O atsikirtimas “Microsoft data was inconsistent with much bigger studies” skamba neįtikinančiai. Bet greičiausiai Tess Alps yra teisus…

O tiems, kurie nori lengviau vartojamo turinio - puiki The Economist videoprezentacija:

Įspūdingai atrodo ane? Pastarieji penkeri metai tragiški ir panašu, kad eilinių laikraščių jau niekas nebeišgelbės ir jų dienos suskaičiuotos.

Tuo pačiu labai įdomi Wall Street Journal situacija, kaip suprantu iš komentaro grafikėlyje, jie mokamo tinklalapio turinio prenumeratorius priskaičiuoja prie laikraščio prenumeratorių ir jų bendras skaičius nekrenta. Vartotojai už unikalų ir išskirtinį turinį sutinka mokėti pinigus ir tokio turinio kūrėjams ateitis neatrodo nei kiek bauginanti.

Kame įdomybė - anksčiau Google susasmenintą paiešką darydavo tik prisijungusiems prie sistemos lankytojams (sakykim prisijungėt prie Gmail, o po to nuėjot į Google). O dabar jie šitą dalyką duos visiems lankytojams, net neprisijungusiems, nes įsiųs 180 dienų galiojantį sausainėlį (cookie). Taigi G žinos ko ieškote bent 180 dienų :) o šiaip matyt seks jus visada ir visur…

Google žmonių suasmenintos paieškos pristatymas:

Šiaip jau anksčiau pradėjau pastebėti, kad mano Google paieška rodo man ne tai, ką rodo raktinių žodžių pozicijų tikrinimo programa ir tai pasirodė keista. Po to pradėjau atsijunginėti nuo Gmailo, kad pasižiūrėti, bet vistiek rodė taip kaip gražu, o ne realią situaciją :) o dabar galų gale aišku, ką Google man paruošė.

Kokią įtaką tai turės paieškai? - matyt didelę. Jeigu lankytojai jūsų tinklalapyje neras naudingos informacijos, tai tinklalapis jų suasmenintoj paieškoj nugrims kažkur toli ir atvirkščiai - jeigu turinys geras ir lankytojų bus daugiau.

Beabejo, gerai kad galima išjungti šitą dalyką ir matyti paiešką be jokių suasmeninimų. Atsijungiau jau pirmą dieną, man įdomi reali situacija, o ne mano norai. 99% vartotojų matyt net nepastebės šito dalyko…

Jūsų mintys, ar geras toks dalykas, ar tai turės įtakos SEO strategijai? Teoriškai, įkomponavus į paiešką dar ir lankytojų spaudžiamas nuorodas visai neblogas filtras nuo šiukšlių gautųsi…

Čia galime pamatyti “vakar dienos” nukrypimus nuo “standartinės” statistikos.

Ir operatyviai reaguoti jei tai galima pataisyti. Arba stiprinti jei rezultatai teigiami.

Pažiūrėjau ir aš, ir kolegos pažiūrėjo, ir giminės su kaimynas - visų jų IP adresai yra šiame sąraše!! Nusigandau, aplink - vien piratai! Per facebook’ą nuvilnijo pasipiktinimo banga, kai kas puolė skambint savo interneto tiekėjams, kažkas jau ketino atleist prasikaltusį kolegą iš darbo, o gi pasirodo.. Pasirodo, kad šis paveikslėlis užkrovimo metu pagauna jūsų IP adresą ir atvaizduoja jį tarp kitų IP adresų, 4 eilutėje. Rezultatas - stulbinantis viral’as, plintantis el.paštu, socialiniais tinklais, skype..

Ir pagalvoji tada, ar čia šiaip kas papokštavo, ar SONY sugalvojo taip užslėptai savo fotoaparatus pareklamuot.. :)