Linas Šiautkulis: Lietuviškas trendspotting’as

Jūsų komentarai, patarimai, pastabos? :)

Reklamos paslaugų pardavimų vadybininkas

Darbo pobūdis:

• Klientų konsultavimas ir aptarnavimas, bendravimas su klientais, pagalba klientams. Viskas, kas susiję su reklamos kampanijos paleidimu, eiga, optimizavimu.
• Reklamos paslaugų pardavimai įmonėms: klientų paieška, pardavimų susitikimai, kampanijų ir pasiūlymų ruošimas.

Reikalavimai darbuotojui:

• Auštasis išsilavinimas,
• Panašaus darbo ar sėkmingų pardavimų patirtis,
• Kompiuterinis raštingumas,
• Anglų kalbos mokėjimas,
• Didelis noras pardavinėti, mokėjimas bendrauti, iniciatyvumas ir mokėjimas planuotis laiką – būtina,
• B2B pardavimų patirtis - reikia, bet neprivaloma,
• Interneto ir reklamos internete išmanymas – būtų tobula.

Pageidaujamos asmeninės savybės
Puikūs bendravimo, planavimo ir darbo organizavimo įgūdžiai;
Aktyvumas, iniciatyvumas, atsakingumas, darbštumas, gebėjimas dirbti savarankiškai;

Mūsų pasiūlymas:
Pastovus atlyginimas,
Lanksti skatinimo sistema ir priedai nuo rezultatų,
Naujos žinios apie reklamą internete,
Smagi komanda ir gera atmosfera darbe.

Jeigu kasnors susidomėjot, rašykit el. paštu - darbas@textads.lt. Atrašysim atrinktiems kandidatams.

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

p.s. nuo savęs pridėsiu, kad nei prieš SEO, nei prieš greitus kreditus nieko neturime prieš. Bet deklaracijos teksto nekeičiu. Turėkite visi sveiko proto.

Principas labai paprastas - svetainė paskelbia kažkokią akciją su 50% nuolaida (turbūt dabar populiariausi - masažai, pramogos atrakcionų parkuose, automobilių plovimai ir kt. paslaugos), kuri įsigaliotų tik tuo atveju, jei bus surinktas minimalus pirkėjų skaičius, pavyzdžiui 50. Kai atsiranda 50 norinčių, tada svetainė jiems išsiunčia nuolaidos kodus, sandoris baigtas - visi laimingi. Pirkėjas - kad gavo didelę nuolaidą, pardavėjas - kad per dieną padarė savaitės ar mėnesio apyvartą, tarpininkas (svetainė) - nes gavo kažkokį bonusą iš pardavėjo.

Kol kas Lietuvoje neteko girdėti nusiskundimų, kad su didele nuolaida įsigyta paslauga būtų prastesnė nei įsigyta be nuolaidos. Tačiau užsienietiškame internete yra įvairiausių atsiliepimų - kad restoranai pardavę tūkstančius kuponų pietums už kelis eurus, nespėja vykdyti užsakymų; kad su nuolaida įsigytas masažas trunka trumpiau nei įprastai; kad “koučingo” specialistas atmestinai bendrauja su klientu ir pan. Žodžiu, svarbu nepersistengi su pardavimų skaičiais, ir tinkamai atrinkti klientus, kurių prekės bus pardavinėjamos.

Bet prisiminkime neseną istoriją su mini aukcionais - iš gausybės veikusių ir didelius planus deklaravusių svetainių, šiuo metu veikia vos viena kita. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau bijau jog ir didžiosios dalies kolektyvines nuolaidas siūlančių projektų netolimoje ateityje gali ir nelikti.

Ko tik žmonės neprigalvoja - pagalvojau garsiai aš, pažiūrėjęs šį vaizdelį:

Bet pasirodo, jog šia idėja jau patikėjo AOL’as ir keletas kitų investuotojų, skyrusių virš 6 milijonų dolerių investicijų.

Ką gali žinoti, gal vieną dieną ir mes vietoje kažkokių bereikšmių simbolių kratinio rašysime “Apie viską pagalvota” arba “Mama žino viską. Viską viską”. :)

AT&T wireless išleido $8.08 milijono reklamuodama naująjį iPhone 4.
Apollo Group (Fynikso universitetas), išleido $6.67 milijono.
Expedia (užsienietiškas Greitai.lt atitikmuo) išleido $5.95 milijono.
Amazon išleido $5.85 milijono.
eBay - $4.25 milijono.
BP išleido $3.59 milijono, supirkdama visus raktažodžius, susijusius su naftos išsiliejimu. Prieš porą mėnesių Google reklamai jie skyrė tik $57,000.
Hotels.com išleido $3.3 milijono.
JC Penny (parduotuvių tinklas Amerikoje) išleido $2.46 milijono.
Living Social, tobulesnis Groupon’o variantas, išleido $2.29 milijono.
ADT Security (namų apsaugos sistemos) išleido $2.19 milijono.
Yellowpages.com išleido $1.2 milijono.
Apple išleido mažiau nei 1 milijoną dolerių.
GM, Disney, Kodak ir BMW išleido po mažiau nei $500,000.

Įdomumo dėlei reikia paminėti, jog Top10 Google reklamos užsakovų išleidžia tik 5% visų Google reklamai skiriamų pinigų Amerikoje. Kitaip sakant, long-tail’as Google’ui yra labai svarbus.

Deja neturime duomenų, kiek pinigų išleidžia didžiausi Lietuvos užsakovai, bet remiantis ekspertų nuomone, ši suma neturėtų viršyti 10 milijonų lietuviškų pinigų per metus. Jei turite tikslesnių duomenų, mielai prašome jais pasidalinti komentaruose

Kaip tik apie kelis tyrimus rašo ir eMarketer.com straipsnyje apie vartotojų apsipirkinėjimo įpročius naudojant mobiliuosius telefonus ir įdomu, kaip jų patirtis leis toliau klostytis šiai komercijos sričiai. Nors išmaniųjų telefonų pardavimai ir jų paplitimas auga, jų savininkai  dažniausiai yra labiau pasiturintys vartotojai, todėl prekių ženklams taip ir knieti  pasiekti būtent juos. Ir neveltui - pagal apklausos rezultatus kuo vartotojas turtingesnis - tuo dažniau naudojasi  pirkimu telefonu (ar pirkimais internete apskritai).

Ką perka šie žmonės savo telefonuose? Turtingieji, labai panašiai kaip ir kiti pirkėjai naudodami savo telefonus dažniausiai perka  kino/renginių bilietus, techniką ir elektroninius prietaisus. O štai labai turtingi vartotojai renkasi daug brangesnius  pirkinius – dizainerių rankines, batus, papuošalus ir automobilių prekes. (norėdami pamatyti didesnius paveikslėlius spustelkite ant jų)

Matyt neveltui ir Calvin Klein pasuko link mobiliųjų vartotojų, cituoju Media House įrašą jų Facebook kanale: „Įdomus sprendimas. Calvin Klein naujoje kampanijoje “Get It Uncensored” naudojamas QR kodas vietoje saldžių modelių… :)“

Kitas įdomus ir šiek tiek keistas pavyzdys, stiliaus žurnalo „Marie Clair“ taip pavadinkim „mobilaus apsipirkinėjimo kampanija“ rugsėjo numeryje . Kampanijos esmė ta, kad galima įsigyti žurnale aprašomas prekes (kaip kad Michael Kors, Giorgio Armani, Laura Mercier, Seven Jeans and Max Studios)  tokiu būdu -  nufotografuoti puslapį su norima preke, nusiųsti nuotrauką nurodytu el.paštu ar tel.numeriu. Tuomet naudojant specialią vaizdų atpažinimo programą, iškart į mobilųjį telefoną atsiunčiama nuoroda, kur galima iškart įsigyti norimą prekę. Idėja gera  – pasitelkiant mobilias technologijas skatinti pirkimus ir iš tokių ne interaktyvių kanalų kaip spauda :) Bet įgyvendinimas, galėtų būti ir paprastesnis (pvz., tiesiog nusiųsti sms su prekės ID, nevargstant jį fotografuojant, ar panaudoti QR kodus)

Grįžtant prie apklausos rezultatų- kam vartotojai naudoja savo telefonus apsipirkinėdami (tiek parduotuvėje, tiek internete, tiek mobiliame internete)? Pasitarimas su kitu asmeniu ar produkto informacijos paieška „on the go“ (aprašymai, kainų ir pasiūlymų palyginimai) tai yra veiksmai būdingi daugumai apsipirkinėjančių mobiliųjų vartotojų, bet turtingesnieji tą daro rečiau.
Įdomu tai, kad daug turtingesni vartotojai dažniau siunčiasi ir naudojasi tam tikrų prekės ženklų  aplikacijomis skirtomis jų telefonams ir registruojasi gauti jų reklaminius pranešimus. O dar įdomiau tai, kad beveik dvigubai ir trigubai atitinkamai išsiskiria veiksmai socialinėje medijoje – ypač turtingi vartotojai daug dažniau paskelbia savo nuomonę apie produktą/paslaugą Facebook ar Twitter  puslapiuose. Taigi, tikėtina, kad būtent jų nuomonė ir patirtis gali įtakoti  mobiliosios komercijos vystymąsi ir ateitį.

Mobilioji komercija šiandien

Skaitant šiuos tyrimus negalima nuneigti, kad visa tai atsiranda plintant ir populiarėjant mobiliesiems puslapiams (ar aplikacijoms) skirtų išmaniųjų telefonų (iPhone, Android ir kt.) vartotojams, kurie palengvina apsipirkinėjimą.  El. prekybos lyderio eBay generalinis direktorius John Donahoe yra sakęs, kad jų strategijoje mobilieji vartotojai yra labai svarbi dalis. Jų aplikacija skirta iPhone telefonams buvo atsisiųsta daugiau nei 10mln. kartų ir 2009 m pirkimai per mobilias platformas sudarė 600 mln. $ (dėl 75% iš jų „kalti“ iPhone vartotojai). eBay vadovas prognozavo, kad šiais metais per mobilias aplikacijas bus sugeneruotos 1,5 mlrd. – 2mlrd. $ apyvartos.

Kito el.komercijos milžino Amazon.com vadovas Jeff Bezos skelbia, kad jų pardavimai per mobiliasias platformas per pastaruosius 12 mėn.  sudarė 1 mlrd. $  Taigi prognozuojama, kad mobiliosios komercijos sąraše Amazon greičiausia stos į antrąją vietą po eBay.

Išties eBay  ir Amazon pėdomis užsienyje šiuo metu eina nemažai el.komercija užsiimančių parduotuvių – kuriamos mobilios aplikacijos, mobilieji puslapiai leidžiantys apsipirkinėti, rasti kainų/produktų palyginimus tiesiai telefone ir pan. Na, kol Lietuvoje dar tik po truputį bando įsivažiuoti ir populiarėti el.komercija, panašių strategijų mūsų rinkai turbūt teks irgi palaukti. Ir išmaniųjų telefonų skaičius pas mus kol kas tesiekia kelis procentus, kita vertus  - o gal kaip tik ir verta orientuotis, kad ir į nedidelį segmentą, bet daugiau techniškai išprususį ir galima nujausti – pasiturintį? Įdomu, kaip toliau vystysis mobilioji komercija (ar ji bus neatsiejama el.prekybos dalis) ir kiek įtakos mobiliosios reklamos augimą.

TOP 20 – ukas, pasiekiamumas (real users):

Vykstanti arši konkurencija tarp naujienų tinklalapių kartais verčia imtis įvairių priemonių pritraukti ir sudominti savo turiniu naujus vartotojus. Kokiomis priemonėmis pritraukiami nauji vartotojai neaptarinėsiu, bet pasinaudojus GAudience duomenimis pažiūrėsime, kaip sekasi pritraukti naujus lankytojus naujienų portalams. Tam, kad būtų įdomiau prie unikalių lankytojų skaičiaus dinamikos įtraukiau ir kokybinį rodiklį – vidutinis per mėnesį  vartotojo praleistas laikas tinklalapyje.

Unikalus lankytojai vs. Vidutinis vartotojo praleistas laikas tinklalapyje:

Taip pat svarbus kokybinis rodiklis, nusakantis vartotojų lojalumą yra vidutinis vartotojo apsilankymų skaičius per mėnesi. Svarbu, kad šis rodiklis augtu kartu su unikalių lankytojų skaičiumi, tokiu būdu efektyviai išnaudojant priemones ir galbūt kaštus augančiam lankomumui generuoti. Žemiau pateiktame grafike galima matyti tinklalapių lankytojų „lojalumo lygį“.

Unikalūs lankytojai vs. Vidutinis apsilankymų skaičius:

Naujienos iš TOP 20 – uko puslapių atvertimo fronto.

TOP 20-ukas, puslapių atvertimai:

Nagrinėjant daugiausiai vartotojų apsilankymų per mėnesį sulaukiančius tinklalapius TOP 20 – uke visai nenuostabu matyti net šešis socialinius tinklalapius. Vartotojai ištroškę skaitalų, todėl didžiąją dalį sudaro informaciniai tinklalapiai.

Top 20 pagal vidutinį vartotojų apsilankymu skaičių tinklalapyje:

Į Top 10-uką pagal auditorijos augimą pateko tinklalapiai, pagal savo turinį atitinkantys sezoniškumą ir aktualius sporto renginius. Iš bendro konteksto išsiskiria tik vanile.lt :) ?

TOP 10 pagal auditorijos augimą:

Laukiame pirmojo vasaros mėnesio rezultatų!

Marketingo atstovai pažymėjo, kad jų didžiausias prioritetas šiems metams bus aplikacijos bei socialiniai tinklai, toliau seka optimizavimas paieškoms, mobilioji sfera, tinklaraščiai, virusinės kampanijos bei internetinė reklama. Mažiausiai dėmesio bus skiriama žaidimams:

Kalbant apie tai, kas svarbiausia marketingistams ir jų klientams vertinant reklamos efektyvumą, svarbiausi nurodyti - laikas praleistas tinklalapyje, unikalūs puslapių atsivertimai bei CTR rodiklis (parodymų ir paspaudimų santykis). Labai įdomu ir gana keista, kad mažiausiai svarbu pasirodo kaina (tiek už parodymus, tiek už kažkokius kitus veiksmus):

Pačio tyrimo dokumentą sudaro apie 70 puslapių kur ne tik grafikai, bet ir nemažai straipsnių temomis apie ateinančius trendus, vystomas technologijas, “skaitmenines strategijas” ir socialinius tinklus. Trumpai pabrėžiama tai, kad dabar reklamos, pasakojimo, istorijos ir viso veiksmo centre yra vartotojas, jis kuria turinį ir jis yra svarbiausias. Ateinanti nauja skaitmeninė karta priklauso nuo mūsų - internetas dabar yra pasiekiamas bet kada ir bet kur, kas leidžia prekės ženklui palaikyti ryšį su vartotoju ne tik fiziškai, be to ir visą laiką. Internetas, išmanieji telefonai, IPTV, papildyta realybė (augmented reality) ir t.t. , visa tai leis išnaudoti tai, apie ką pastaruoju metu daug kalbama - interaktyvumas ir vartotojo įtraukimas… Tad jei kažkas nori užmesti akį į aprašomas tendencijas, visą dokumentą galima atsisiųsti iš čia.

Dar keletas grafikėlių iš tyrimo: