CPM (Cost Per Mile) – Apmokėjimas už parodymus

Renkantis CPM apmokėjimo būdą, užsakovas moka už konkretų reklaminių skydelių parodymų kiekį. Paprastai kaina skaičiuojama už 1000 skydelio parodymų.

Šį modelį paprastai renkamasi vidutinio dydžio ir didesnių skydelių rodymui, ypač kuomet svarbus ne tik paspaudimas, bet ir prekinio ženklo pastebimumas. Šis modelis leidžia iš anksto tiksliai žinoti, už ką yra mokami pinigai bei tiksliai prognozuoti kampanijos rezultatus. Dėl šių priežasčių šiuo metu tai yra populiariausias interneto reklamos apmokėjimo modelis.

FF (Flat Free) – Apmokėjimas už laiką

Renkantis šį modelį mokama už reklamos demonstravimo laiką – dieną, savaitę, mėnesį. Tikslūs kampanijos rezultatai nežinomi, juos galima tik prognozuoti.

Šis modelis dažniausiai naudojamas apmokant statines nedidelių antraščių pozicijas populiariuose portaluose arba labai specializuotose svetainėse.

Pagrindinis modelio trūkumas – sunku planuoti kampanijos efektyvumą.

CPC (Cost Per Click) – Apmokėjimas už paspaudimus

Pagal šį modelį reklamos užsakovas moka už lankytojų paspaudimus. Mokant už paspaudimus, reklamos užsakovas siekia pritraukti tik susidomėjusius produktu ar paslauga vartotojus, todėl stengiasi, jog reklama pastebėtų tik tikslinė auditorija.

Šis modelis labiausiai paplitęs apmokant paspaudimus ant tekstinių nuorodų.

CPA (Cost Per Action/Aquistion) – Apmokėjimas už veiksmus

Šiuo metu tai vis mažiau naudojamas apmokėjimo būdas. Remiantis šiuo modeliu, užsakovas moka už interneto vartotojo atliktą veiksmą: užpildytą registracijos formą, įvykdytą pirkimą ar kt.

Šis modelis gali būti rizikingas interneto svetainėms – gali būti, jog pasiūlymas nesudomins auditorijos ir svetainė nieko neuždirbs, nors plotas ir laikas reklamai bus skirti.

Revenue sharing – pajamų dalybos

Reklamos užsakovas ir interneto svetainė dalijasi pajamas, kurias uždirba reklamos užsakovas iš pardavimų.

Reklamos užsakovui šis modelis yra naudingas, kadangi apsaugo nuo lėšų švaistymo neveiksmingai reklamai.

Tokiu būdu dažniausiai naudojasi mokamas paslaugas teikiančios interneto svetaines – tokiu būdu atsilyginama partneriams už pritrauktus mokius lankytojus.

2005 m. sausio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo 767.681 interneto vartotojų – 15 metų amžiaus ir vyresnių. Per šį mėnesį jie peržiūrėjo beveik 236 milijonus puslapių. Visi kartu Lietuvos interneto vartotojai sausio mėn. bendrai jame “praleido” apie 546 metus. Vienas lankytojas (realus vartotojas) visose tyrime dalyvaujančiose svetainėse vidutiniškai praleido 6 val. 14 min., t. y. 41 min. ilgiau, nei gruodžio mėn.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesniąją dalį Lietuvos interneto vartotojų sudaro asmenys nuo 15 iki 24 metų. Šių metų sausio mėn. duomenimis, jie atstovauja beveik pusę visų mūsų šalies interneto vartotojų. Aktyvūs interneto vartotojai yra ir 25-34 metų amžiaus asmenys, jų dalis bendroje auditorijoje – 21 proc. Pažymėtina, kad 15-24 ir 25-34 metų amžiaus vartotojai  praleido ir daugiausia laiko internete lyginant su kitais  – vidutiniškai apie 6,5 val. per tyrimo laikotarpį.

Dauguma internautų yra išsilavinę žmonės – tik ketvirtadalis iš visų neturi viduriniojo išsilavinimo, bet beveik trečdalis turi aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Moksleivių (nuo 15 metų) ir studentų dalis bendroje interneto vartotojų auditorijoje  - net 37 procentai. Dar trečdalis auditorijos – specialistai ir tarnautojai. Internetas nepopuliarus tarp ūkininkų, pensininkų ir namų šeimininkių.

Lietuvoje internetas prieinamas įvairias pajamas gaunantiems asmenims. Beveik pusė internautų – asmenys, kurių grynosios pajamos per mėnesį neviršija 600 Lt.  Net 63 proc. internautų naudojasi internetu namuose, dar 11  proc. – pas draugus, pažįstamus. Didelė dalis interneto vartotojų juo naudojasi ir darbe – 46 proc.

Tarp interneto vartotojų mažai naujokų. „gemiusAudience“ tyrimo duomenimis, net 76 proc. internautų naudojasi juo metus arba daugiau. Beveik 71 proc. internautų naršo kasdien.
Internetas vis dar lieka didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų žiniasklaidos ir bendravimo priemone. Net pusė internautų yra iš Vilniaus arba Kauno. Tik 5 proc. internautų yra iš kaimo tipo gyvenviečių.

Kaip, remiantis svetainių auditorijos tyrimo rezultatais, atrodytų “tipinis” Lietuvos internautas?

Šį kartą tai būtų internautė. 19 metų dirbanti studentė (pajamos iki 600 Lt per mėnesį) gyvena Vilniuje. Prie interneto jungiasi kasdien iš namų ar iš darbo ir juo naudojasi jau kelerius metus.  Kas mėnesį internete praleidžia vis daugiau laiko (sausio mėn. tai buvo 6 val. 14 min.). Per tą laiką ji aplankė apie 307 tinklalapius, vienam vidutiniškai skirdama apie 1 min. 13 s.

Paskelbus gemiusAudience birželio mėnesio tyrimo duomenis, atsirado galimybė apžvelgti viso pirmojo pusmečio rezultatus. Nors gemiusAudience tyrimo lyderiai tvirtai laikėsi užimamų pozicijų, vis dėlto atsirado kai kurių pokyčių. Birželio mėnesio tyrimas aiškiai parodė, kas Lietuvos interneto rinkoje juda pirmyn.

“Gemius Baltic” duomenimis, trys populiariausios interneto svetainės Lietuvoje išlaikė savo pozicijas bendrajame reitinge pagal vartotojų skaičių. Pirmą vietą užima delfi.lt, nes beveik 69 proc. interneto vartotojų bent kartą per birželį aplankė šį portalą. Delfi.lt reitingo vieta pagal lankytojų skaičių nesikeitė nuo sausio mėnesio. Antroje vietoje - mobiliųjų pramogų portalas one.lt. Trečiasis iš labiausiai populiarių – naujienų portalas takas.lt.

Įdomu pažymėti, kad bendrajam reitingui buvo reikšmingi automobilių svetainės autoplius.lt lankomumo pokyčiai – kovo mėnesį būdama penktoje vietoje vėliau ji pasislinko į ketvirtą. Birželio mėnesį šią svetainę lankė apie 34% interneto vartotojų. Autoplius.lt yra vienintelė svetainė, kurios lankytojų (realių vartotojų) nuolat daugėjo nuo sausio iki gegužės mėnesio ir tik šiek tiek sumažėjo birželį. Tiesa, šis sumažėjimas nepakeitė autoplius.lt reitingo vietos pagal lankytojų (realių vartotojų) skaičių.

Žemiau pateikiamas svetainių dvidešimtukas, sudarytas pagal lankytojų (realių vartotojų) skaičių.

20 populiariausių svetainių pagal lankytojų (realiųjų vartotojų) skaičių

Šaltinis: „gemiusAudience“, 2005 m. birželis*

Kalbant apie atidarytų puslapių skaičiaus rodiklį, autoplius.lt taip pat yra vienintelė svetainė, kurios atidarytų puslapių skaičius nuolat augo, nors tai ir neturėjo įtakos galutiniam vietų pasiskirstymui. Birželio mėnesį labai išaugo svetainės one.lt atidarytų puslapių skaičius (net 56,3% daugiau negu gegužę), ir pagal šį rodiklį svetainė užėmė antrą vietą. Daugėjo ir svetainės ieškok.lt atidarytų puslapių – gegužę jų buvo atidaryta net 55,7% daugiau nei balandžio mėnesį, ir ši svetainė atsidūrė pirmoje vietoje pagal atidarytus puslapius. Verta paminėti, kad ir birželio mėnesį ieškok.lt pirmavo pagal atidarytus puslapius, nors užėmė tik devintą vietą pagal lankytojų skaičių. Vadinasi, šios svetainės vidutinis lankytojas atsidaro palyginti daugiau puslapių.

Vertinant svetainių lankomumą, būtina atsižvelgti į kelis veiksnius. Vienas svarbesnių – svetainės turinys ir problematika, nes daugeliu atvejų būtent tai ir apsprendžia svetainės naudojimą. Paprastai naujienų ir verslo svetainės būna vienos populiariausių.

Lietuvoje naujienų kategorijoje lyderė yra delfi.lt - ir pagal lankytojų skaičių, ir pagal laiką, kurį praleido vienas lankytojas svetainėje. Delfi.lt atveju tai yra beveik 2,5 valandos. Antroje vietoje – takas.lt. Nors bendras jo lankytojų skaičius yra gana didelis, vidutinis lankytojas jame per mėnesį praleido apie 36 min.

Iš viso gemiusAudience tyrime dalyvavo 51 svetainė sausio mėnesį ir 67 svetainės – birželį. Interneto vartotojų skaičius Lietuvoje birželio mėnesį viršijo 780 tūkstančių vartotojų (15 metų ir vyresnių).

„Gemius Baltic” yra didžiausios Centrinėje ir Rytų Europos rinkose interneto tyrimų bendrovės „Gemius SA” dukterinė įmonė. „Gemius” grupė vykdo interneto tyrimus nuo 1999 metų.

*Rezultatams apskaičiuoti buvo naudojami duomenys iš TNS Gallup gyventojų tyrimo apie Lietuvos interneto vartotojus.

Vertindami reklamos internete efektyvumą vis daugiau reklamos užsakovų renkasi internetą savo reklamos kampanijoms vykdyti. Per pastaruosius kelerius metus išlaidos reklamai internete auga greičiau nei kituose media kanaluose.
 * Prognozė, TNS Gallup ir AD.NET duomenys

Kalbant apie reklamos kainas internete ir lyginant jas su kainomis kituose media kanaluose reikia atsižvelgti į tai, kad reklama internete gali būti parduodama keliais kainodaros būdais:

Flat fee – apmokėjimas už vienetą. Mokama už reklamos transliavimą standartiniam laiko periodui (dienai, savaitei, mėnesiui).
CPM (cost per mile) – apmokėjimas už parodymus (cost per mile - kaina už tūkstantį). Mokama už sutartą kiekį reklamos parodymų per sutartą laiko tarpą. Paprastai skaičiuojama tūkstančiais.
CPC (cost per click) - apmokėjimas už paspaudimus (cost per click – kaina už paspaudimą). Mokama už sutartą paspaudimų ant reklamos kiekį.
CPA (cost per action) – apmokėjimas už veiksmą. Mokama tik už realius reklamos rezultatus (pirkimus, paslaugų užsakymus, anketų užpildymus).

Plačiau apie kainodaros būdus galima paskaityti čia.

Tik vienas iš šių būdų leidžia interneto reklamos kainas palyginti su tradicinių media kanalų reklamos kainomis. Kainodara, kuri remiasi CPM metodu vertina kiek reklamos užsakovui kainuoja tūkstantį kartų parodyti banerį, kai kuriais atvejais skaičiuojama kiek kainuos pasiekti tūkstantį unikalių vartotojų. Visi kiti apmokėjimo už reklamą būdai nesudėtingų skaičiavimų dėka gali(ir turi) būti įvertinti tuo pačiu metodu.

Analogiškai vertinama ir reklamos kaina tradiciniuose media kanaluose. Pateikiame reklamos kainų palyginimą skirtingose žiniasklaidos priemonėse:

*AD.NET duomenys, 1Q 2005

Žurnalai – vidutinis CPT tikslinėje grupėje 15 – 74, 2005 žiema. Reklamos forma – pilnas spalvotas puslapis. (Cosmopolitan, Moteris)
Laikraščiai – vidutinis CPT tikslinėje grupėje 15 – 74, 2005 žiema. Reklamos forma – pilnas spalvotas puslapis. (Lietuvos rytas)
TV – vidutinis CPT, tikslinėje grupėje 4+, 2005 pavasaris. Reklamos forma 30“ reklamos klipas.(LNK, TV3)
Internetas – vidutinis CPT tikslinėje grupėje 15 – 74, 2005 pavasaris. Reklamos forma – pagrindinis portalo baneris (468×60 arba 750×100) (Delfi.lt, One.lt, Takas.lt, Omni.lt, Lrytas.lt, Autoplius.lt).
Radijas – vidutinis CPT tikslinėje grupėje 12 – 74, 2005 kainos. Reklamos forma 30“ audio klipas. (RC, M-1)

Howard Luck Gossage šokinėjo nuo vienos prie kitos skirtingų profesijų, kol 36-erių pradėjo darbą reklamos agentūroje. To meto reklamos buvo didžia dalimi paprastos ir tiesmukos reklamos agentūrų žinutės. H.L.Gossage manė, kad žmonės, kuriantys reklamas kentėjo nuo kūrybingumo ir informacijos trūkumo. Jie pasikliovė tos pačios nuobodžios ir bukos žinutės kartojimu, kad pasiektų vartotojus.

H.L.Gossage akivaizdžiai nepatiko tas požiūris ir jis sukūrė filosofiją, tuo metu laikytą absoliučiai radikalia. Jo nuomone, reklama turi būti kaip bendravimas. Vietoj to, kad žinutė būtų perduodama viena kryptimi, reikia priversti vartotojus dalyvauti reklamoje. Jei taip gali, vadinasi užmezgei ryšį. Taip labiau tikėtina, kad vartotojas prisimins prekinį ženklą ir skleidžiamą žinią. Iššūkis padaryti pasyvią žiniasklaidą interaktyvia sudėtingas, bet didžioji reklamos pasaulio dalis jį pasiekė.

Skirtingai nuo kitų žiniasklaidos priemonių, internetas yra vieta, kur vartotojai, laikydami rankas ant pelės ir klaviatūros, gali skaityti, žiūrėti, klausyti, rašyti, siųsti, susitikti, pirkti ir atlikti daugybę kitų veiksmų. Šios kunkuliuojančios informacijos ir veiksmo jūroje kompanijos reklamuojasi. Ir yra pakankamai duomenų, kad joms dažnai pavyksta pasiekti savo tikslus.
 
Pirmos interneto reklamos buvo pristatytos HotWired (šiandien Wired News) 1994-aisiais. Puslapių viršuje buvo patalpintos 468 pikselių pločio ir 60 pikselių aukščio juostelės – dydis, stebėtinai populiarus ir dabar. AT&T reklamos kampanija su tekstu “Have you ever clicked your mouse right HERE? You will.” buvo pirma kryžminė interneto ir televizijos kampanija. 

Praėjus dešimtmečiui, remiantis Interactive Advertising Bureau (IAB) ir PricewaterhouseCoopers (PWC) duomenimis, reklamai internete JAV buvo išleista 9,6 mlrd. JAV dolerių, kas yra daugiau nei visa lauko reklamos pramonė, ~80 proc. laikraščių pramonės ir pusė radijo reklamos sektoriaus.

Viena svarbiausių priežasčių kompanijoms turėti aktyvią interneto marketingo strategiją slypi pasikeitime, kaip vartotojai ieško informacijos. Kol dalis jų lankosi parduotuvėse, peržiūrinėja spaudą rinkdami informaciją, vis didėjantis vartotojų skaičius kreipiasi i internetą, kaip į pirminį informacijos šaltinį. Reklamos specialistai turėtų suvokti, kad internetas yra tai, kur vartotojai eina, ir, jei jie nori būti matomi ir perspektyvūs, turėtų sekti paskui.

Kaip duomenų rinkimo įrankis, internetas neturi sau lygių, kai kalba pakrypsta apie informaciją apie kliento veiksmus. Kas kartą, lankytojui įėjus į interneto tinklapį, jis tarsi palieka pėdsaką, kuriame slypi informacija kokiu keliu lankytojas atėjo į tinklapį, kokius veiksmus atlikinėjo būdamas tinklapyje, kur spaudė, ką įsigijo ir kt. Interneto lankytojo elgesio ir prioritetų pažinojimas atveria nepaprastas galimybes patenkinti kliento poreikius.

Efektyviausias būdas reklamos specialistams išleisti pinigus yra lėšų nukreipimas tiesiogiai į tuos, kurie, labiausiai tikėtina, bus suinteresuoti tuo, kas siūloma. Nenukonkuruojama interneto savybė identifikuoti ir sekti vartotojus įspūdingai padidino reklamos specialistų galimybes pasiekti klientus, turinčius didžiausią potencialą nupirkti reklamuojamą produktą.

Vis daugiau reklamai skirtų lėšų skiriant internetui, interneto reklamos rezultatų išmatuojamumo galimybė teikia privalumų prieš tradicines žiniasklaidos priemones.

Pasiekti rezultatai pranašauja geras perspektyvas reklamai internete ateinantiems metams -panašu, kad stiprus augimas tęsis. Internetui pirmaujant marketingo atskaitomybės požiūriu, tradicinė žiniasklaida turės atsakyti geresne auditorijos struktūros ir marketingo veiklos metrika. Tuo pačiu, kad kuo stipriau patrauktų vartotojus reklama persunktame pasaulyje, kur žmonės kaip niekad turi didelį pasirinkimą, kompanijos ir jų agentūros turės dėti visas pastangas, kuriant kaip niekad geras reklamas. Naujas reklamos veidas bus įdomesnis, informatyvesnis, aktualesnis ir labiau priderintas prie vartotojų.

Howard Gossage turėjo viziją daugiau nei prieš 40 metų. Pagaliau mes turime visuomenės informavimo priemonę, kuri yra iš prigimties interaktyvi – internetą. Gossage vizija dabar gali būti visiškai realizuota. Ir mes turime įrankius šiai vizijai realizuoti.

Interneto tyrimai. Jūs greičiausiai jau kažkur girdėjote šį terminą, bet kiek jūs apie tai žinote? Nebrangu, prieinama, greita… Toks būtų jūsų atsakymas, jei nesate ekspertas. Šio straipsnio pagrindinis tikslas – sudominti Interneto tyrimais bei pateikti daugiau žinių apie profesionalius tokių tyrimų įrankius.

Nuo svetainės prie interneto vartotojo

Internetas siūlo du matavimo metodus: site-centric tipo (kai tiriama svetainė) ir user-centric (kai tiriamas vartotojas). Abu metodai yra veiksmingi, kai vertinamas interneto vartotojų aktyvumas, ir dažnai papildo vienas kitą.

Site–centric tipo tyrimas yra susijęs tik su interneto svetaine. Ką tai reiškia? Statistiniai duomenys apie interneto vartotojo veiksmus gaunami iš įrašų, kurie surenkami naudojant svetainę. Slapukų (cookie) technologijos dėka, duomenis galima rinkti realiu laiku nepažeidžiant vartotojo privatumo, kas yra labai svarbu iš etinės ir teisinės pusės. Stebėjimo duomenys suteikia daug informacijos apie svetainės lankytojų srautus ir apie patį svetainės naudojimą. Pastebėta, kad surinktų duomenų kokybė ir jų visapusiškumas priklauso nuo technologinių sprendimų ir nustatomų rodiklių. Site-centric tipo tyrimas padeda optimizuoti svetainės turinį ir atnaujinti jį pagal lankytojų poreikius ir prioritetus. Kai kurie iš site-centric tipo tyrimų gali netgi pateikti įvairią grįžtamojo pobūdžio informaciją: detalią individualaus vartotojo (slapuko) paspaudimų sekos analizę, techninius duomenis apie Interneto naršyklę, operacinę sistemą ir skiriamąją ekrano gebą) bei geografinius duomenis.

Bet ką mes žinome apie savo svetainės auditoriją? Be abejonės, pats vertingiausias dalykas svetainės savininkams yra suvokti savo vartotojus kaip žmones, o žvelgiant iš komercinės pusės – kaip klientus. Kiek jiems metų? Kiek jie uždirba? Jie mokosi ar dirba? Jie interneto naujokai ar veteranai? Į visus šiuos klausimus galima atsakyti pasitelkus user-centric tipo tyrimą, kurio metu gaunama informacija tiesiogiai iš vartotojo. Tam, kad galima būtų nustatyti vartotojų socio-demografines charakteristikas ir elgesenos internete modelius, apklausoms atlikti pastarasis tyrimas naudoja iššokančius langus (pop-up).

Problemos ir sprendimai

Ir site-centric, ir user-centric tipo tyrimai susiduria su tam tikromis metodologinėmis problemomis. Kai svetainės auditorijos dydis yra apskaičiuojamas pasitelkus pagalbon slapukus, būtina atsižvelgti į tai, kad: slapukai yra trinami; vienas vartotojas gali naudoti kelis kompiuterius; ir, atvirkščiai, keli vartotojai gali naudoti vieną kompiuterį. Šias problemas galima iš dalies išspręsti. Kai kurie site-centric tipo tyrimai apskaičiuoja realių interneto vartotojų skaičių pagal tam tikrą algoritmą, kuriame atsižvelgiama ir į tai, kad galutinam konkrečios svetainės slapukų kiekiui įtakos turi sąmoningas ar netyčinis slapukų trynimas. User-centric tipo tyrimuose, iš kitos pusės, būtina atsižvelgti į tyrimo reprezentatyvumo reikalavimus. Tai reiškia, kad duomenys turi atitikti bendrą interneto auditoriją. Laimei, duomenų svėrimo metodas, pagrįstas pavyzdinio tyrimo pateikta socio-demografine struktūra, leidžia iš user-centric tyrimo imties duomenų nustatyti bendros interneto auditorijos duomenis.

Trečia galimybė – integruotieji duomenys

Taip pat yra ir trečia galimybė - apjungti geriausias site-centric ir user-centric tipo tyrimų, kurie paprastai naudojamų interneto matavimams, savybes. Tuomet sujungiamas svetainės vartotojo socio-demografinis profilis su duomenų srautu, kurį vartotojas sugeneruoja. Kaip tai veikia? Kaip pavyzdį išanalizuokime gemiusAudience tyrimą, kurį Lietuvos interneto rinkoje vykdo tyrimų bendrovės Gemius Baltic ir Gemius SA.

Strateginis gemiusAudience tyrimo tikslas yra rinkti ir nuolat atnaujinti duomenis, kurie vėliau naudojami optimizuojant reklamos kampanijas internete. Nėra prasmės analizuoti srautų ir demografinių duomenų atskirai. Tyrime yra integruoti šie komponentai: vartotojų apklausa internete (vykdoma pop-up anketomis) ir svetainių naudojimo stebėjimo sistema (valdoma gemiusTraffic programos pagrindu). Šios metodologijos įgyvendinimo rezultatas yra gemiusAudience tyrimas, kuriame išskirtinis dėmesys yra skiriamas lankomumo statistikai ir auditorijos demografiniam profiliui.

Kokybiniai prieš Kiekybinius

Internetas leidžia atlikti tokius pat tyrimus, kokie yra atliekami “realiame” pasaulyje – ir kokybinius, ir kiekybinius. Pabandykime pažvelgti į šiuos tyrimus iš arčiau. Kokybinis tyrimas – tai išsamus reiškinių nagrinėjimas specifinėse aplinkose. Jis nustato reiškinio problematiką įvairiais aspektais be išankstinių prognozių ir prielaidų. Kiekybinis tyrimas, priešingai, atskleidžia analizuojamos problemos reikšmę ir svarbumą. Šio tyrimo pagrindinis tikslas – nustatyti tam tikros savybės paplitimą tam tikroje tiriamoje grupėje ir nustatyti ryšius tarp vieno veiksnio (nepriklausomo) ir kito (priklausomo arba rezultato). Verta paminėti, kad internete kiekybiniai tyrimai pranoksta kokybinius – atliekamų kiekybinių tyrimų skaičiaus santykis su kokybiniais yra 20:1! Tradicinėse žiniasklaidos priemonėse šis santykis būna nuo 3:1 iki 4:1.

Praktinis pritaikymas

Reklamuotojams, žiniasklaidos planuotojams ir marketingo specialistams svetainių lankytojai ir slapukai neįdomūs - jiems rūpi vartotojai. Kiekvieno rinkos tyrimo pagrindinis tikslas yra pritaikyti tvirtus metodinius principus praktiniams poreikiams. Dėl savo lankstumo interneto tyrimai gali būti naudojami norint gauti atsakymus į labai specifinius klausimus. Pavyzdžiui, rinkos dalyviai gali nustatyti savo svetainių lankytojų charakteristikas ir galiausiai pritaikyti svetainės turinį auditorijos poreikiams. Reklamuotojai, iš kitos pusės, gali pamatuoti interneto reklamos kampanijos efektyvumą. Beveik kiekvienas sprendimas, kuris susijęs su produkto vystymu, pardavimo strategija ir reklamos idėjomis, gali remtis informacija, gauta iš interneto tyrimų. Specialistai gali pasirinkti iš gausybės įvairių tyrimų – nuo reklamos kampanijos efektyvumo matavimo iki vartotojų veiksmų analizės, poreikių patenkinimo ar prekės ženklo žinomumo tyrimų. Kiekvienas iš tų tyrimų gali padėti suderinti verslo veiklą su auditorijos poreikiais ir norais. Ir žinoma, tyrimai yra tinkama priemonė sėkmingai pradėti veiklą, projektą ar kampaniją.

Lietuvos rinkai reikia interneto tyrimų

Be jokios abejonės, šiuo metu yra poreikis vystyti skirtingus interneto tyrimų tipus. Bet reikalingi ir tyrimai, kurie pateiktų išsamių ir visapusiškų žinių apie situaciją interneto rinkoje ir jos perspektyvas. gemiusAudience tyrimų dėka mes tiksliai žinome kaip atrodo Centrinės Europos interneto rinka. Išsamūs auditorijos tyrimai yra neišsenkantis informacijos ir žinių šaltinis apie interneto vartotojų veiklą ir egzistuojančias tendencijas. Taip pat jie turi įtakos rinkos skaidrumui ir tyrimų standartizavimui.

Kiek gali pasikeisti interneto vartojimas nuo žiemos iki rudens? Akivaizdu, kad Lietuvos internete daug kas pasikeitė per laikotarpį nuo 2005 metų vasario iki lapkričio. GemiusAudience tyrimų rezultatai rodo, kad internautų skaičius vis didėja. Pasinaudodami galimybėmis, kurias suteikia internetas, jie praleidžia naršydami vis daugiau ir daugiau laiko. Didžiųjų portalų populiarumas auga, o mažesnieji vis dar turi galimybių patekti į populiariausių Lietuvos svetainių dešimtuką.

Pasitelkus gemiusAudience tyrimą ir palyginus praėjusių metų rudens ir žiemos mėnesių (2005 m. lapkričio ir vasario) rezultatus, galima įvertinti pastaruoju metu vykusius pokyčius. Kurios svetainės įgijo populiarumo ir sustiprino savo pozicijas, o kurios užleido savo pozicijas konkurentams?

 Žemiau pateikiamas svetainių dvidešimtukas, sudarytas pagal lankytojų (realių vartotojų) skaičių.

10 populiariausių svetainių pagal lankytojų (realiųjų vartotojų) pasiekiamumą *

Šaltinis: „gemiusAudience“, 2005 m. lapkritis

*Pasiekiamumo rodiklis parodo, kokia dalis visų interneto vartotojų (procentais) bent kartą per mėnesį lankėsi svetainėje.

Kaip rodo tyrimo duomenys, pirmosios trys populiariausios svetainės per paskutinius mėnesius sustiprino savo pozicijas. Nuo 2005 metų vasario iki lapkričio Delfi.lt, One.lt ir Takas.lt lankytojų pasiekiamumas padidėjo atitinkamai 2,67, 2,81 ir 1,1 proc. punktų. Šie portalai taip pat gali pasigirti padidėjusiu lankytojo atidarytų puslapių skaičiaus vidurkiu. Labiausiai išaugo One.lt - vasarį atidarytų puslapių vidurkis siekė 74, o lapkritį – 384 puslapius.

Lyginant dabartinius gemiusAudience tyrimo rezultatus su 2005 m. vasario mėnesio rezultatais, populiariausiųjų dešimtuką paliko viena svetainė - Jippii.lt, kuri atvėrė kelią į dešimtuką svetainei Pazintys.lt.

Pokyčiai, įvykę per paskutinius devynis mėnesius rodo, kad kol kas lyderių pozicijos yra saugios ir yra palankus laikas vystytis ir pritraukti dar daugiau lankytojų.

Lietuvos interneto rinka šiuo metu yra augimo stadijoje. Tai rodo ne tik pasikeitimai svetainių dešimtuke, bet ir augantis interneto vartotojų aktyvumas. Statistika rodo, kad du pagrindiniai interneto vartotojų aktyvumo rodikliai – vieno lankytojo atidarytų puslapių vidurkis ir praleisto laiko vidurkis – išaugo beveik dvigubai per analizuojamą laikotarpį. Vieno lankytojo atidarytų puslapių vidurkis išaugo 122 proc. - nuo 319 (2005 vasarį) iki 707 puslapių (2005 lapkritį), o lankytojų praleistas laikas - 79 proc. - nuo 6 val. 12 min. (2005 vasarį) iki 11 val. 6 min. (2005 lapkritį).

Interneto auditorijoje per nurodytą devynių mėnesių laikotarpį pasikeitė ir lyčių balansas. Lapkritį vyrai sudarė 49,28 proc. visų Lietuvos internautų, tuo tarpu 2005 m. vasarį šis rodiklis siekė 53,13 proc. Moterys taip pat pagerino savo pozicijas ir pagal interneto naršymo intensyvumą,. Viena moteris lapkritį internete vidutiniškai praleido 11 val. 18 min. bei peržiūrėjo 713 puslapių, tuo tarpu vienas vyras – atitinkamai praleido internete 10 val. 54 min. bei peržiūrėjo 700 puslapių. Tai rodo, kad moterys labiau nei vyrai prisidėjo prie internautų aktyvumo augimo Lietuvoje.

Išsami interneto vartojimo analizė turi ne tik informacinę, bet ir šviečiamąją reikšmę. Kas mėnesį pateikiami gemiusAudience tyrimai leidžia apžvelgti ir apibūdinti tikrąsias Lietuvos interneto tendencijas.

Naująjį reklamos tinklą valdančios UAB „Adnet“ direktorius Egidijus Sirvydis akcentavo, kad visame pasaulyje auga panašios reklamos populiarumas. „Šios sistemos išskirtinumas tas, kad reklamos užsakovai patys gali nustatyti kainą, kurią jie pasiruošę mokėti už spustelėjimus ant jų nuorodų. Kaina yra nustatoma virtualiame aukcione. Tekstinės nuorodos pasirodo tik griežtai atrinktuose tinklalapiuose, kurie, remiantis auditorijos tyrimais, yra suskirstyti į kategorijas. Taigi užsakovai gali neabejoti, kad jų reklama pasieks tikslinę auditoriją“.

Naujoji reklamos sistema skirta elektroninėms parduotuvėms, bendrovėms, kurios siūlo paslaugas savo internetiniuose tinklalapiuose, ar tiesiog tiems reklamos užsakovams, kuriems svarbus jų tinklalapio lankomumas. Minimalus reklamos kampanijos biudžetas — 100 Lt, o mažiausia pradinė spustelėjimo kaina — 0,1 Lt.

Pasak „Adnet“ verslo plėtros vadovo D.Talijūno, Textads.lt  sukūrimas buvo nuoseklus „Adnet“ plėtros etapas. 2005 m. interneto reklamos rinka augo maždaug 2 kartus. Augantis tinklalapių lankomumas skatino užsakovus nuosekliai didinti reklamos biudžetą. Dėl šios priežasties mažą biudžetą turintiems klientams reklama internete tapo sunkiai prieinama. Textads.lt sistema bus beveik visiškai automatizuota ir yra skirta būtent tokiems užsakovams.

Naudojant pažangias interneto reklamos demonstravimo technologijas, interneto reklamą auditorijai galima nukreipti pagal daugybę kategorijų, iš kurių svarbiausias ir įdomiausias aptarsime:

1. Nukreipimas pagal geografinę vietą
2. Nukreipimas pagal kontaktų dažnumą (frequency) ir periodinį pasikartojimą
3. Nukreipimas pagal laiką
4. Nukreipimas segmentuotai auditorijai
5. Nukreipimas pagal vartotojo naudojamą kompiuterinę sistemą

Visi šie reklamos nukreipimo būdai, tam tikrais atvejais leidžia daug naudingiau ir efektyviau panaudoti pinigus investuojamus į reklamą internete, ir gauti geresnius rezultatus.

1. Geografinis nukreipimas

Šiuolaikinės interneto reklamos demonstravimo technologijos, naudoja IP adresus tam, kad galėtų nustatyti kiekvieno vartotojo geografinę buvimo vietą. Reikia atkreipti dėmesį, kad technologijos negali 100% tiksliai nukreipti antraštes vienos ar kitos valstybės vartotojams. Taip yra todėl kad ne visi interneto paslaugų tiekėjai (IPT) tinkamai registruoja savo IP adresus įvairiuose registruose arba yra taikomos ypatingos apsaugos priemonės. Tuo atveju, kai sistema negali nustatyti vartotojo buvimo vietos jam visai nerodomos antraštės, kurios turėjo būti rodomos naudojant geografinį nukreipimą.

Pavyzdys:

Internetinės parduotuvės – knygyno savininkas nusprendžia pasiūlyti ypatingai palankias sąlygas prekių pristatymui į D. Britaniją. Nustačius geografinio nukreipimo parametrus šios kampanijos reklaminės antraštės bus rodomos tik interneto vartotojams prie interneto tinklapių besijungiantiems iš D. Britanijos, kitų šalių klientams gali būti siūlomas visai kitas produktas.

Dauguma prekių/paslaugų, reklamuojamų Lietuvoje, yra skirtos tik mūsų šalies vartotojams. Reklamos užsakovams nenaudinga tuščiai rodyti antraštes lankytojams iš kitų šalių, kurie niekada netaps jų prekės/paslaugos vartotojais.

2. Nukreipimas pagal kontaktų dažnumą ir periodinį pasikartojimą

Kontaktų dažnumas – kartų skaičius per laiko tarpą, kai konkreti antraštė rodomas unikaliam vartotojui. Šiuolaikinės reklamos demonstravimo sistemos gali kontroliuoti reklaminių antraščių parodymų skaičių.

Periodinis pasikartojimas – vienos reklaminės kampanijos reklaminių antraščių seka. Galimi keturi periodinių pasikartojimų pateikimo variantai:

• nuoseklus, kai antraštės rodomos tiksliai nustatyta tvarka;
• atsitiktinis;
• pasvertas, kai kiekvienos antraštės parodymų skaičius nustatomas procentiškai;
• tendencingas, kai dažniausiai paspaudžiama antraštė rodoma dažniausiai.

Pavyzdys:

Reklamos užsakovas nori pasiekti kuo didesnę auditoriją tam tikruose tinklapiuose, optimaliai panaudojant biudžetą. Nupirkus pvz. 1 000 000 parodymų, galima reklamą demonstruoti tiesiog be jokių apribojimų, ir jei vienas lankytojas pamatys po 10 kartų ir daugiau reklaminę antraštę, kampanijos pasiekiamumas gali būti mažesnis, nei 100 000 unikalių lankytojų. Įvedus apribojimą, kad reklama būtų demonstruojama ne dažniau, kaip 5 kartus vienam unikaliam lankytojui, reklaminės kampanijos pasiekiamumas iškart išaugtų iki 200 000 unikalių lankytojų ar dar daugiau.

Šios galimybės leidžia užsakovams efektyviau pateikti savo reklaminius pranešimus ir neeikvoti pinigų skirtų reklamai neefektyviai transliuojant antraštes, kadangi tyrimais įrodyta, kad labai sumažėja tikimybė, kad vartotojas keturis kartus pamatęs antraštę ir jos nepaspaudęs, tą padarys vėliau.

3. Nukreipimas pagal laiką

Reklamos demonstravimo sistemos gali demonstruoti antraštes atsižvelgiant į laiko parametrus:

• savaitės dienas;
• dienos valandas.

Pavyzdys:

Reklamos užsakovas nori reklamuoti naują, „verslas – verslui“, kategorijos produktą. Ir norima pasiekti tokius interneto lankytojus, kurie darbo metu ieško informacijos internete. Reklaminės kampanijos parametrai nustatomi taip, kad antraštės būtų rodomos tik darbo dienomis, nuo 8.00 val. – iki 17.00 val., tokiu būdu pasiekiami dirbantys žmonės, ieškantys informacijos internete darbo metu.

4. Nukreipimas segmentuotai auditorijai

Norint nustatyti skirtingų antraščių efektyvumą, reklamos užsakovas gali nukreipti skirtingas, vienos kampanijos antraštes atskiroms, nepersidengiančioms, vartotojų grupėms. Tokios grupės vadinamos auditorijos segmentais.

Sistemos naudoja „slapukus“ (cookies), tam, kad galėtų rinkti informaciją apie kiekvieną tinklapio lankytoją. Šios informacijos pagrindu ir gali būti segmentuojama auditorija.

Pavyzdys:

Elektroninės parduotuvės, prekiaujančios aviabilietais, savininkas nori nustatyti, kuris iš trijų galimų specialių pasiūlymų duos didžiausią atsaką. Užsakovas sukuria tris reklamines antraštes:

• pirmame variante siūlomas nemokamas pristatymas bet kur Lietuvoje tiems kas pirks aviabilietus.
• antrame variante perkantiem aviabilietus, siūloma galimybė laimėti loterijoje nemokamą skrydį;
• trečiame variante, nedidelė dovanėlė pirkusiems aviabilietus.

Nukreipdamas reklaminį pranešimą skirtingam auditorijos segmentui užsakovas gali būti tikras, kad vartotojas, prieš nuspręsdamas spausti antraštę, matė tik vieną pasiūlymo variantą. Tuomet, turėdamas skirtingų antraščių efektyvumo rezultatus, elektroninės parduotuvės savininkas gali nuspręsti, kuri antraštė bus naudojamas intensyviai reklamos kampanijai.

5. Nukreipimas pagal vartotojo naudojamą kompiuterinę sistemą

Reklamos sistemos gali atpažinti ir nukreipti reklamą pagal:

• naršyklę;
• naršyklės versiją;
• operacinę sistemą;
• operacinės sistemos versiją.

Pavyzdys:

Reklamos užsakovas nori parduoti programą, platinamą internetu, kuri suteikia papildomų galimybių tiems vartotojams, kurie naudoja „WindowsXP“ operacinę sistemą. Vietoje to, kad reklaminiai antraštės būtų rodomos visiems interneto vartotojams, kurių didelė dalis nėra potencialūs pirkėjai, jie pasirodo tik tiems, kurie savo kompiuteryje naudoja reikiamą operacinę sistemą.

Yra ir daugiau reklamos nukreipimo būdų internete. Besaikis to pačio reklaminio pranešimo rodymas tam pačiam vartotojui – betikslis ir neefektyvus. Sudėtingos reklamos demonstravimo internete sistemos pačios automatiškai prognozuoja galimą pasiekti auditoriją ir pačios stengiasi optimizuoti reklamos parodymų dažnumą. Naudojant pažangias reklamos demonstravimo technologijas, reklamos nukreipimo galimybes galima optimizuoti reklamos efektyvumą internete.